Liepos 21 dieną prasidėjo ypatingas nuotykis  - autobusu pajudėjome link Vengrijos, kur mūsų laukė nuostabus, ev. reformatų jaunimo festivalis. Šis festivalis vyko liepos 25-29 dienomis, tačiau visi tarptautiniai festivalio svečiai, kurių buvo 27,  atvyko ankščiau ir turėjo galimybę  pasižvalgyti po Budapeštą, pasimėgauti istorinėmis vietomis kaip Budos pilis, sodai ar seniausia evangelikų reformatų bažnyčia Budos dalyje bei susipažinti vieni su kitais.

Buvo iš tiesų įspūdinga ir netikėta sužinoti jog Vengrijoje reformatų bažnyčios visiškai neturi kryžių, kaip sužinojome tai yra pasekmė kontrreformacijos, kadangi norėta  kuo daugiau skirtis nuo Katalikų bažnyčios. Patys dalyviai buvo iš tolimiausių pasaulio kampų: pradedant JAV bei Kanada ir baigiant Sirija bei Taivanu, todėl buvo labai įdomu palyginti kultūrinius skirtumus, išgirsti kiekvienos šalies istoriją, pažinti kalbą bei pačius jos žmones.

Budapeštas tebuvo ,,ledų pralaužimas”, kadangi rimtesnioji kelionės dalis vyko festivalyje,  antrame pagal dydį Vengrijos mieste – Debrecene. Vien kelionė į šį miestą buvo įsimintina, kadangi pakeliui sustojome didžiosiose Vengrijos lygumose ir turėjome galimybę pamatyti vengrų tradicinį žirgų pasirodymą, kuris paliko tikrai didžiulį įspūdį. Taip pat matėme šioje šalyje gyvenančias ilgarages karves, o pačios didžiosios lygumos taip pat nebuvo paprastos – jos yra nedirbamos ir laikomos saugomu objektu.  Festivalio metu daug diskutavome apie savo Bažnyčias, jas lyginome bei svarstėme ką galėtume pakeisti ateityje, dalinomės patirtimis. Buvo įspūdinga matyti kelis šimtus žmonių vienu metu besimeldžiančių skirtingomis kalbomis, o festivalio pabaigoje ėjome kartu su keliais šimtais žmonių į uždarymo Eucharistines pamaldas dalindamiesi Kristaus kūno ir kraujo sakramentu. Dalykas, kuris tikrai nustebino - vienas stalas su vynuogių sultimis vietoj vyno ir vietoj mums įprastos duonos - duona be gliuteno jo netoleruojantiems žmonėms. Taigi, kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, kurie išliks dar ilgai atmintyje bei suteikė beprotiškai daug naujų žinių ir naudingos patirties, įkvėpė tobulėti dvasiškai ir būti draugiškiems vieni kitiems, kadangi visi esame broliai ir seserys, nors ir turime daug kultūrinių ar išvaizdos skirtumų.

Greta Kunickaitė, Tadas Baltušis