Mieli broliai ir seserys Kristuje, kreipiuosi į jus po komercinės televizijos reportažo, kuriame kalbama ir apie Reformatų Bažnyčią.

Komercinė žiniasklaida egzistuoja tam, kad parduotų savo paslaugas ir produkciją. Tai yra jos pirmasis uždavinys. Ar tokios žiniasklaidos produkcija turi būti objektyvi? Tai – jau antraeilis dalykas subjektyviame žurnalistikos mene. Bažnyčios nariams nereikėtų labai pergyventi ir piktintis, nes žiniasklaida yra tam, kad vykdytų savo darbą. Gyvename neramiame pasaulyje, jame informacijos pateikimo metodai įgauna vis didesnę reikšmę. Ne veltui įvairios Lietuvos Respublikos institucijos susirūpino dėl galimybės pasipriešinti informaciniam karui, visuomenės klaidinimui ir demotyvacijai. Kaip Bažnyčia gali pasipriešinti? Pasipriešinti galima dviem būdais: tiesa ir tikėjimu.

Pakalbėkime apie tiesą: Bažnyčia vykdė ir vykdo savo sutartinius įsipareigojimus globoti neįgalų asmenį ir mūsų parapijietę prie Likėnų; Bažnyčia yra priversta neleisti abejotinos reputacijos asmenims perimti globą, bet šie pasinaudojo proga iš patiklios garbaus amžiaus moters prieš jos mirtį išvilioti stambias pinigų sumas. Bažnyčia yra priversta priešintis šmeižimui ir puolimui. Kalbant apie tiesą reikia neužmiršti, kad kitoje tiesos pusėje yra melas. Laidoje dalyvavęs Sinodo suspenduotas dvasininkas A.Kvedaravičius savo įprastu netiesos sakymu mums visiems dar kartą netiesiogiai priminė, kokia brangintina yra tiesa ir koks baisus melas bet kurioje krikščioniškoje bendruomenėje.

Atrodytų, jog yra absurdiška ir nesaugu viešai teigti melą apie jau buvusį ir gerai dokumentuotą įvykį, pav. Sinodą ar superintendento ordinaciją, bet tai daroma. Kodėl? Atrodo, kad turime reikalų su tiesos ir tikėjimo antipodais – netiesa ir netikėjimu. Tai yra daroma tiesiog dėl pačios netiesos, nes ji yra svarbiausia informacinio karo esmė. Gal kas patikės, gal pavyks apjuodinti Bažnyčią?

Kalbant apie tikėjimą, apie dvasinę melo kilmę, reikia neužmiršti Jėzaus Kristaus atsakymo fariziejams: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas" (Jn 8,44).

Mūsų paguoda - Kristuje, bet neužmirškime, kad Jo įsteigta Bažnyčia nėra patogios ramybės ir garbės kurortas, ji yra nuolatos kovojanti prieš pasaulio blogybes. Taip buvo ir bus visada. Nepaisant to, aš nuolatos stebiuosi, kaip per Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios daugiau nei 450 metų istoriją jos žmonės neišmoko apsisaugoti nuo apgaulės ir tvarkytis su piktavaliais žmonėmis. Juk, Jėzus įspėjo: "Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai". (Lk 16, 8b). Dėl šviesos ir veiklos skaidrumo, Evangelinės teologijos vedami, mūsų tikėjimo broliai ir seserys nuolatos tobulino Bažnyčios valdymo santvarką. Kolegialiai valdomos Bažnyčios struktūros efektyviai veikia dėl tikėjimo, pasitikėjimo ir atsakomybės, aukštesniųjų bažnytinės valdžios institucijų kontrolės. Joje nėra vieno galios centro, išskyrus Kristų. Turime skaidriai išrenkamus parapijų ir visos Bažnyčios valdymo ir revizijos organus, turime Sinodą ir Konsistoriją, turime Sinodo ir Konsistorijos komisijas, turime Superintendentą ir Senjoratą, turime Kuratorių kolegiją ir Kuratorių sesiją. Visur galima kelti rūpimus klausimus ir priimti būtinus sprendimus. Juos priimame kolegiškai, turime skaidrius būdus netinkamiems ar neteisėtiems sprendimams suspenduoti, juos atšaukti.

Šėtonui nepatinka mūsų bažnytinė santvarka, diakoninė veikla. Sulaukėme ir šį kart „piktojo strėlių" (Ef 6,16). Esame jų daugybę jau atlaikę. Liekame savo kasdienėje pašaukimo tarnystėje.

Neatsakykite melui ir neapykantai, piktam – pykčiu ar kitokiu būdu, tik tiesa ir tikėjimu. Atsakykite pasitikėjimu Kristumi ir Jo mums dovanota bendryste Šventoje Dvasioje vieni su kitais krikščioniškoje atsakomybėje. Ramybės Dievas teesie su jumis visais. (Rom 15,33)

Generalinis superintendentas kun.Tomas Šernas