1 klausimas: Koks svarbiausias žmogaus tikslas?

Atsakymas: Svarbiausias žmogaus tikslas yra šlovinti Dievą¹ ir džiaugtis juo per amžius².

¹1 Kor 10, 31: Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

²Ps 73, 25: Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs. 26 eil.: Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.

2 klausimas: Kaip Dievas nurodė save šlovinti ir savimi džiaugtis?

Atsakymas: Dievo Žodis, užrašytas Naujajame ir Senajame Testamentuose¹, vienintelis nurodo, kaip jį šlovinti ir juo džiaugtis².

¹Ef 2, 20: Pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų. 2 Tim 3, 16: Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui.

²1 Jn 1, 3: Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.

3 klausimas: Ko iš esmės moko Šventasis Raštas?

Atsakymas: Šventasis Raštas iš esmės moko, kaip žmogus turi tikėti Dievu ir ko Dievas reikalauja iš žmogaus¹.

¹2 Tim 1, 13: Su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje laikyk sau taisykle sveikus pamokymus, kuriuos esi iš manęs girdėjęs.

4 klausimas: Kas yra Dievas?

Atsakymas: Dievas yra Dvasia¹, jis yra begalinis², amžinas³, nesikeičiančios⁴ būties⁵, išminties⁶, galybės⁷, šventumo⁸, teisingumo, gerumo ir tiesos⁹.

¹Jono 4, 24: Dievas yra Dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.

²Job 11, 7: Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

³Ps 90, 2: Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!

⁴Jok 1, 17: Nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

⁵Iš 3, 14: Dievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: 'AŠ ESU mane siuntė pas jus'".

⁶Ps 147, 5: Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.

⁷Apr 4, 8: Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!

⁸Apr 15, 4: Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas!

⁹Iš 34, 6: Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos. 7 eil.: parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto.

5 klausimas: Ar yra daugiau Dievų?

Atsakymas: Yra tik vienas¹ gyvasis ir tikrasis Dievas².

¹Įst 6, 4: Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!

²Jer 10, 10: Tačiau Viešpats yra tikrasis Dievas, gyvasis Dievas ir amžinasis Karalius.

6 klausimas: Keli asmenys sudaro Dievą?

Atsakymas: Dievą sudaro trys asmenys – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia¹; visi yra vienas Dievas, tokie patys savo esme, lygūs jėga ir šlove².

¹Mt 28, 19: Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu.

²1 Jn 5, 7: Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena.

7 klausimas: Kokie yra Dievo dekretai?

Atsakymas: Dievo dekretai yra jo amžinas tikslas, nustatytas jo valios nutarimu, kuriuo savo šlovei jis iš anksto nulėmė, kas įvyks¹.

¹Ef 1, 11: Iš anksto paskirti sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, 12 eil.: kad būtume Jo didybės šlovei.

8 klausimas: Kaip Dievas vykdo savo dekretus?

Atsakymas: Dievas vykdo savo dekretus kūrimo¹ ir Apvaizdos darbais².

¹Apr 4, 11: Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta.

²Dan 4, 35: Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais.

9 klausimas: Kas yra kuriamasis darbas?

Atsakymas: Kuriamasis darbas yra tai, kad Dievas viską padarė iš nieko¹ savo jėgos žodžiu² per šešias dienas, ir tai buvo labai gerai³.

¹Pr 1, 1: Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.

²Heb 11, 3: Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.

³Pr 1,31: Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.

10 klausimas: Kaip Dievas sukūrė žmogų?

Atsakymas: Dievas sukūrė vyrą ir moterį pagal savo paveikslą¹, pagal kurį galima pažinti Dievą, su teisumu ir šventumu² valdantį visus kūrinius³.

¹Pr 1, 27: Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal savo paveikslą sukūrė, jį; vyrą ir moterį sukūrė juos.

²Kol 3, 10: Ir apsivilkę nauju (žmogumi), kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė. Ef 4, 24: Ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

³Pr 1, 28: Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!"

11 klausimas: Kokie yra Dievo Apvaizdos darbai?

Atsakymas: Dievo Apvaizdos darbai yra jo šventas¹, išmintingas², galingas visų savo kūrinių bei jų elgesio saugojimas³ ir valdymas⁴.

¹Ps 145, 17: Visi Viešpaties keliai yra tiesūs, ir jis maloningas visais savo darbais.

²Iz 28, 29: Ir tai ateina iš Galybių Viešpaties, jis nuostabus savo patarimais ir didingas išmintimi!.

³Heb 1, 3: Viską laikantis savo jėgos žodžiu.

⁴Ps 103, 19: Jo karališka valdžia valdo viską. Mt 10, 29: Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios.

12 klausimas: Ką ypatingo Dievas savo Apvaizda suteikė žmogui, kai jį sukūrė?

Atsakymas: Sukūręs žmogų, Dievas sudarė su juo gyvenimo sandorą, su sąlyga, kad šis tobulai jam paklus¹. Dievas uždraudė žmogui valgyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, grasindamas mirtimi².

¹Gal 3, 12: O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas gyvens jais".

²Pr 2, 17: Bet nuo gero ir blogo pažinimo medžio nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi.

13 klausimas: Ar mūsų protėviai pasiliko tokie, kokie buvo sukurti?

Atsakymas: Mūsų protėviai, turėdami laisvą valią, nusidėjo Dievui¹ ir prarado tai, kas jiems buvo suteikta.

¹Ekl 7, 29: Dievas sukūrė visus žmones teisius, bet jie patys daug dalykų prasimano.

14 klausimas: Kas yra nuodėmė?

Atsakymas: Nuodėmė yra bet koks Dievo įstatymo nesilaikymas arba pažeidimas¹.

¹1 Jn 3, 4: Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą. Nuodėmė – tai įstatymo laužymas.

15 klausimas: Per kokią nuodėmę mūsų protėviai prarado prigimties ypatumus?

Atsakymas: Nuodėmė, per kurią mūsų protėviai prarado prigimties ypatumus, buvo tai, kad jie valgė uždrausto vaisiaus¹.

¹Pr 3, 6: Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė. 7 eil.: Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi. 8 eil.: Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių.

16 klausimas: Ar visa žmonija puolė per pirmąją Adomo nuodėmę?

Atsakymas: Kadangi su Adomu sudaryta sandora buvo skirta ne tik jam, bet ir jo palikuonims¹, visa žmonija, pradedant iš jo gimusiomis kartomis, per jį nusidėjo ir tapo nuodėminga².

¹Pr 1, 28: Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę". Pr 2, 16: Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, 17 eil.: bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi".

²Rom 5, 18: Vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė teismą ir pasmerkimą.

17 klausimas: Kas atsitiko žmonijai, įvykus nuopuoliui?

Atsakymas: Per nuopuolį žmonija pateko į nuodėmes ir vargus¹.

¹Rom 5, 12: Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.

18 klausimas: Kuo nuodėminga padėtis, kurioje atsidūrė puolęs žmogus?

Atsakymas: Padėtis, į kurią pateko žmogus, nuodėminga, nes Adomas prarado pirminį teisumą¹, jo nuodėmė užtraukė kaltę visiems palikuonims², sugedo visa žmogaus prigimtis, tai vadinama gimtąja nuodėme³, o iš jos kyla ir visi kiti nusižengimai⁴.

¹Rom 3, 10:Nėra teisaus, nėra nė vieno.

²Rom 5, 19: Vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais.

³Ef 2, 1: Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis. Ps 51, 5: Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

⁴Mt 15, 19: Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. 20 eil.: Šitie dalykai suteršia žmogų.

19 klausimas: Kuo vargana puolusio žmogaus būklė?

Atsakymas: Visa žmonija per nuopuolį prarado bendravimą su Dievu¹, užsitraukė jo rūstybę ir prakeikimą², todėl šiame gyvenime pasmerkta vargui, mirčiai ir amžinoms pragaro kančioms³.

¹Pr 3, 8: Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių. 24 eil.: Jis išvarė žmogų*.

²Ef 2, 3: Iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Gal 3, 10: Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo.

³Rom 6, 23: Atpildas už nuodėmę – mirtis. Mt 25,41: Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: "Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!"

20 klausimas: Ar Dievas paliko visą žmoniją pražūti paskendusią nuodėmėse ir varguose?

Atsakymas: Dievas dar prieš pasaulio sukūrimą panorėjo išrinkti kai kuriuos žmones amžinajam gyvenimui¹ ir sudarė su jais Malonės sandorą, kad per Atpirkėją išgelbėtų iš nuodėmių ir kančių².

¹Ef 1, 4: Mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą.

²Rom 3, 21: Bet dabar be įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų, 22 eil.: Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki.

21 klausimas: Kas yra Dievo išrinktųjų Atpirkėjas?

Atsakymas: Vienintelis Dievo išrinktųjų Atpirkėjas yra Viešpats Jėzus Kristus¹, kuris, būdamas amžinas Dievo Sūnus, tapo žmogumi² ir tebėra Dievas ir žmogus dviejose skirtingose prigimtyse ir viename asmenyje³ amžinai⁴.

¹1 Tim 2, 5: Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus.

²Jono 1, 14: Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.

³Rom 9, 5: Iš jų – tėvai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!

⁴Heb 7, 24: O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę.

22 klausimas: Kaip Kristus, būdamas Dievo Sūnus, tapo žmogumi?

Atsakymas: Kristus, Dievo Sūnus, tapo žmogumi, prisiimdamas žmogaus kūną¹ ir sielą². Jis buvo pradėtas Šventosios Dvasios jėga Mergelės Marijos įsčiose ir gimė iš jos³, tačiau buvo be nuodėmės⁴.

¹Heb 2, 14: Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė.

²Mt 26, 38: Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi".

³Lk 1, 31: Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. 35 eil.: Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave.

⁴Heb 7, 26: Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių.

23 klausimas: Kokią tarnystę Kristus atlieka kaip mūsų Atpirkėjas?

Atsakymas: Kristus, kaip mūsų Atpirkėjas, atlieka pranašo¹, kunigo² ir karaliaus³ tarnystę, tiek būdamas pažemintas, tiek išaukštintas.

¹Apd 3, 22: Juk Mozė tėvams pasakė: "Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys".

²Heb 5, 6: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu.

³Ps 2, 6: Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!

24 klausimas: Kaip Kristus atlieka pranašo tarnystę?

Atsakymas: Kristus atlieka pranašo tarnystę apreikšdamas¹ savo žodžiu² ir Dvasia³ Dievo valią mums išgelbėti.

¹Jn 1, 18: Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė.

²Jn 20, 31: O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.

³Jn 14, 26: Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko.

25 klausimas: Kaip Kristus atlieka kunigo tarnystę?

Atsakymas: Kristus atliko kunigo tarnystę, vieną kartą paaukojęs save kaip auką, kad įvykdytų dievišką teisingumą¹ ir sutaikytų mus su Dievu², bei atlieka ją nuolat mus užtardamas³.

¹Heb 9, 28: Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes.

²Heb 2, 17: Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes.

³Heb 7, 25: Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

26 klausimas: Kaip Kristus atlieka karaliaus tarnystę?

Atsakymas: Kristus atlieka karaliaus tarnystę viešpataudamas mums¹, valdydamas ir gindamas mus² bei sutramdydamas ir nugalėdamas visus savo ir mūsų priešus³.

¹Ps 110, 3: Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną.

²Iz 33, 22: Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats – mūsų valdovas, Viešpats – mūsų karalius; Jis išgelbės mus.

³1 Kor 15, 25: Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis.

27 klausimas: Kaip Kristus buvo pažemintas?

Atsakymas: Kristus buvo pažemintas tuo, kad gimė nekilmingas¹, pavaldus įstatymui², patyrė šio gyvenimo vargus³, Dievo rūstybę⁴, mirė prakeiktas ant kryžiaus⁵, o palaidotas kurį laiką pasiliko mirties galioje⁶.

¹Lk 2, 7: Ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, 7 eil.: suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose.

²Gal 4, 4: Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui.

³Iz 53, 3: Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs.

⁴Mt 27, 46: O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!"

⁵Fil 2, 8: Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.

⁶Mt 12, 40: Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.

28 klausimas: Kaip Kristus buvo išaukštintas?

Atsakymas: Kristus buvo išaukštintas tuo, kad trečią dieną prisikėlė iš numirusių¹, įžengė į dangų, atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje² ir paskutiniąją dieną ateis teisti pasaulio³.

¹1 Kor 15, 4: Jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai.

²Mk 16, 19: Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.

³Apd 17, 31: Nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių.

29 klausimas: Kaip mes tampame Kristaus atpirkimo dalininkais?

Atsakymas: Mes tampame Kristaus atpirkimo dalininkais, kai mums jį veiksmingai įdiegia¹ Šventoji Dvasia².

¹Jn 1, 12: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais.

²Tit 3, 5: Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. 6 eil.: Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų.

30 klausimas: Kaip Šventoji Dvasia mums suteikia Kristaus atpirkimą?

Atsakymas: Šventoji Dvasia įdiegia mums Kristaus atpirkimą, sužadindama mumyse tikėjimą¹ ir sujungdama su Kristumi per veiksmingą pašaukimą².

¹Ef 2, 8: Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana.

²Ef 3, 17: Kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse. 1 Kor 1, 9: Ištikimas yra Dievas, jus pašaukęs į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendrystę.

31 klausimas: Kas yra veiksmingas pašaukimas?

Atsakymas: Veiksmingas pašaukimas yra Dievo Dvasios darbas¹, kuriuo Ji įtikina mus esant nuodėmingus ir atskleidžia mūsų vargus², apšviečia mūsų protą Kristaus pažinimu³, atnaujina mūsų valią⁴, įkalba mus ir suteikia galimybę priimti Jėzų Kristų, kurį skelbia Evangelija⁵.

¹2 Tim 1, 9: Kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu.

²Apd 2, 37: Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, vyrai broliai?"

³Apd 26, 18: Kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios – į Dievą.

⁴Ez 36, 26: Aš išimsiu akmeninę širdį iš jūsų kūno ir duosiu kūno širdį.

⁵Jn 6, 44: Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia. 45 eil.: Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

32 klausimas: Kokių pranašumų šiame gyvenime turi veiksmingai pašauktieji?

Atsakymas: Veiksmingai pašauktieji šiame gyvenime yra dalininkai išteisinimo¹, įsūnijimo², pašventinimo bei juos lydinčios arba iš jų išplaukiančios naudos³.

¹Rom 8, 30: O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.

²Ef 1, 5: Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų.

³1 Kor 1, 30: Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo iš Dievo kylančia išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu.

33 klausimas: Kas yra išteisinimas?

Atsakymas: Išteisinimas yra žmonių nenusipelnyta Dievo malonės dovana, per kurią jis atleidžia visas mūsų nuodėmes¹ ir priima mus kaip teisius savo akivaizdoje² vien dėl mums įskaityto Kristaus teisumo³. Išteisinimas priimamas tik tikėjimu⁴.

¹Ef 1, 7: Kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa.

²2 Kor 5, 21: Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.

³Rom 5, 19: Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.

⁴Gal 2, 16: Žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu.

34 klausimas: Kas yra įsūnijimas?

Atsakymas: Įsūnijimas yra žmonių nenusipelnyta Dievo malonė¹, per kurią esame priimami į Dievo šeimą ir turime teisę į visas Dievo vaikų privilegijas².

¹1 Jn 3, 1: Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai.

²1 Jn 1, 12: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą. Rom 8, 17: O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai.

35 klausimas: Kas yra pašventinimas?

Atsakymas: Pašventinimas yra Dievo malonės dovana¹, per kurią visas žmogus atnaujinamas pagal Dievo atvaizdą², ir mums suteikiama galimybė vis labiau mirti nuodėmei ir gyventi teisumui³.

¹2 Tes 2, 13: Dievas jus nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą.

²Ef 4, 24: Ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

³Rom 8, 1: Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.

36 klausimas: Kuo naudingi šiame gyvenime įšventinimas, įsūnijimas ir pašventinimas arba kas išplaukia iš jų?

Atsakymas: Šiame gyvenime išteisinimo, įsūnijimo ir pašventinimo nauda arba iš jų išplaukiantys dalykai yra užtikrintumas Dievo meile, rami sąžinė, džiaugsmas Šventojoje Dvasioje¹, didėjanti malonė² ir ištvermė iki pabaigos³.

¹Rom 5, 1: Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, 2 eil.: per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės viltimi. 5 eil.: O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.

²Pat 4, 18: Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

³1 Jn 5, 13: Tai parašiau jums, tikintiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą ir kad tikėtumėte Dievo Sūnaus vardą.

37 klausimas: Kokių pranašumų Kristus teikia tikintiesiems mirties valandą?

Atsakymas: Tikinčiųjų sielos jiems mirštant tampa tobulai šventos¹ ir iš karto pereina į šlovę²; o jų kūnai, vis dar būdami sujungti su Kristumi³, ilsisi kapuose⁴ iki prisikėlimo⁵.

¹Heb 12, 23: Prie ištobulintų teisiųjų dvasių.

²Fil 1, 23: Nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi.

³1 Tes 4, 14: Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.

⁴Iz 57, 2: Ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose.

⁵Job 19, 26: Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu matysiu Dievą.

38 klausimas: Kokių pranašumų Kristus suteiks tikintiesiems per prisikėlimą?

Atsakymas: Per prisikėlimą tikintieji bus prikelti šlovingi¹, apdovanoti ir išteisinti teismo dieną². Jie bus tobulai palaiminti ir džiaugsis Dievu³ visą amžinybę⁴.

¹1 Kor 15, 43: Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas.

²Mt 10, 32: Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.

³Jn 3, 2: Kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.

⁴1 Tes 4, 17: Ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.

39 klausimas: Ko Dievas reikalauja iš žmogaus?

Atsakymas: Iš žmogaus Dievas reikalauja paklusnumo apreikštai savo valiai¹.

¹Mich 6, 8: Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.

40 klausimas: Kokia yra pirmoji taisyklė, per kurią Dievas pareikalavo žmogaus paklusnumo?

Atsakymas: Pirmoji taisyklė, per kurią Dievas pareikalavo žmogaus paklusnumo, buvo moralinis įstatymas¹.

¹Rom 2, 14: Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – patys sau yra įstatymas. 15 eil.: Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse.

41 klausimas: Kur trumpai išdėstytas moralinis įstatymas?

Atsakymas: Moralinis įstatymas trumpai išdėstytas Dešimtyje įsakymų¹.

¹Įst 10, 4: Viešpats tose plokštėse įrašė, kaip ir pirma, dešimt įsakymų. Mt 19, 17: O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.

42 klausimas: Kokia Dešimties įsakymų esmė?

Atsakymas: Dešimties įsakymų esmė tokia: mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą – kaip save patį¹.

¹Mt 22, 37: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. 38 eil.: Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. 39 eil.: Antrasis – panašus į jį: ,,Mylėk savo artimą kaip save patį". 40 eil.: Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.

43 klausimas: Kokia Dešimties įsakymų įžanga?

Atsakymas: Dešimties įsakymų įžanga yra šie žodžiai: Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų¹.

¹Iš 20, 2.

44 klausimas: Ko mus moko Dešimties įsakymų įžanga?

Atsakymas: Dešimties įsakymų įžanga mus moko, kad Dievas yra Viešpats, mūsų Dievas ir mūsų Atpirkėjas, todėl privalome laikytis visų jo įsakymų¹.

¹Įst 11, 1: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visada vykdyk Jo įsakymus, įstatymus, nuostatus bei paliepimus. Lk 1, 74: Leis mums, išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti 75 eil.: per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.

45 klausimas: Koks yra pirmasis įsakymas?

Atsakymas: Pirmasis įsakymas yra toks: ,,Neturėsi kitų dievų, tiktai mane".

46 klausimas: Ko reikalauja pirmasis įsakymas?

Atsakymas: Pirmasis įsakymas reikalauja pažinti Dievą¹ ir pripažinti, kad jis yra vienintelis tikrasis Dievas, mūsų Dievas², ir jį vieną šlovinti bei garbinti³.

¹1 Kron 28, 9: O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą.

²Įst 26, 17: Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui.

³Mt 4, 10: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!

47 klausimas: Ką draudžia pirmasis įsakymas?

Atsakymas: Pirmasis įsakymas draudžia neigti Dievo buvimą¹ arba negarbinti ir nešlovinti tikrojo Dievo kaip Dievo², mūsų Dievo³, bei skirti kam nors kitam garbę ir šlovę, priklausančią jam vienam⁴.

¹Ps 14, 1: Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo".

²Rom 1, 20: Todėl jie nepateisinami. 21 eil.: Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo.

³Ps 81, 11: Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.

⁴Rom 1, 25: Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!

48 klausimas: Ko mus moko pirmojo įsakymo žodžiai tiktai mane?

Atsakymas: Pirmojo įsakymo žodžiai tiktai mane moko, kad viską matantis Dievas nepakenčia nuodėmės turėti kitų dievų¹.

¹Ps 44, 20: Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą, 21 eil.: argi Dievas to nežinotų?

49 klausimas: Koks yra antrasis įsakymas?

Atsakymas: Antrasis įsakymas toks: ,,Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ar vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų".

50 klausimas: Ko reikalauja antrasis įsakymas?

Atsakymas: Antrasis įsakymas reikalauja priimti gryną ir visą religinį garbinimą ir potvarkius, jų laikytis¹ ir vykdyti, kaip Dievas nurodė savo Žodyje².

¹Įst 32, 46: Įsidėkite į širdis visus šituos žodžius, kuriuos jums šiandien paskelbiau, perduokite juos savo vaikams ir įsakykite vykdyti viską, kas parašyta šitame įstatyme. Mt 28, 20: Mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.

²Įst 12, 32: Ką įsakau, daryk: nieko nepridėk ir neatimk.

51 klausimas: Ką draudžia antrasis įsakymas?

Atsakymas: Antrasis įsakymas draudžia garbinti Dievą pasitelkiant atvaizdus¹ ar kitais būdais, nenurodytais jo Žodyje².

¹Įst 4, 15: Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo, 16 eil.: kad kartais nedirbtumėte sau drožinių, panašių į vyrą ar moterį.

²Kol 2, 18: Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais.

52 klausimas: Kas papildo antrąjį įsakymą?

Atsakymas: Antrąjį įsakymą papildo: aukščiausioji Dievo valdžia mums¹, mūsų priklausomybė jam² ir šventas Dievo pavydas, jį garbinant³.

¹Ps 95, 2: Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes! 3 eil.: Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.

²Ps 45, 11: Jis yra tavo Viešpats – garbink Jį!

³Iš 34, 14: Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas.

53 klausimas: Koks yra trečiasis įsakymas?

Atsakymas: Trečiasis įsakymas toks: ,,Netarsi Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini jo vardą".

54 klausimas: Ko reikalauja trečiasis įsakymas?

Atsakymas: Trečiasis įsakymas reikalauja su šventa pagarba tarti Dievo vardą¹, kalbėti apie jo požymius², įsakus³, jo Žodį⁴ ir darbus⁵.

¹Ps 29, 2: Pripažinkite Viešpačiui šlovę, derančią Jo vardui.

²Apr 15, 3: Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau! 4 eil.: Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?!

³Ekl 5, 1: Neskubėk savo burna, ir tegu neskuba tavo širdis kalbėti Dievo akivaizdoje. Todėl tenebūna daug tavo žodžių. 2 eil.: Kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos.

⁴Ps 138, 2: Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.

⁵Job 36, 24: Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.

55 klausimas: Ką draudžia trečiasis įsakymas?

Atsakymas: Trečiasis įsakymas draudžia niekinti ar šventvagiškai naudoti bet kokį dalyką, per kurį Dievas apreiškia save¹.

¹Mal 2, 2: Jei neklausysite, nesidėsite į širdį ir nešlovinsite mano vardo, Aš siųsiu jums prakeikimą.

56 klausimas: Kas papildo trečiąjį įsakymą?

Atsakymas: Trečiąjį įsakymą papildo tai: nors šio įsakymo laužytojai gali išvengti žmonių bausmės, tačiau Viešpats, mūsų Dievas, neleis jiems išvengti savo teisingo teismo¹.

¹Įst 28, 58: Jei nesilaikysi ištikimai visų šito įstatymo žodžių, užrašytų šioje knygoje, jei pagarbiai nebijosi šlovingo ir nuostabaus Viešpaties, savo Dievo, vardo, 59 eil.: Viešpats ištiks ir tave, ir tavo palikuonis sunkiomis ir ilgalaikėmis rykštėmis, skaudžiomis ir ilgalaikėmis ligomis.

57 klausimas: Koks yra ketvirtasis įsakymas?

Atsakymas: Ketvirtasis įsakymas yra toks: „Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino".

58 klausimas: Ko reikalauja ketvirtasis įsakymas?

Atsakymas: Ketvirtasis įsakymas reikalauja paskirti Dievui tam tikrą laiką, kurį jis nurodė savo Žodyje – vieną ištisą dieną iš septynių, kad ji būtų jam šventas šabas¹.

¹Kun 19, 30: Laikykitės mano šabų ir gerbkite mano šventyklą; aš esu Viešpats. Įst 5, 12: Šabo dieną švęsk, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė.

59 klausimas: Kurią iš septynių dienų Dievas paskyrė savaitės šabu?

Atsakymas: Nuo pasaulio sukūrimo iki Kristaus prisikėlimo Dievas šabu paskyrė septintąją savaitės dieną¹; o Kristui prisikėlus – pirmąją savaitės dieną, ir tai tęsis iki pasaulio pabaigos. Tai yra krikščionių šabas².

¹Pr 2, 3: Dievas palaimino septintą dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų.

²Apd 20, 7: Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos, Paulius mokė juos. Apr 1,10: Aš turėjau Dvasios pagavą Viešpaties dieną.

60 klausimas: Kaip reikia švęsti šabą?

Atsakymas: Šabą reikia švęsti šventai ilsintis visą dieną nuo tokių pasaulietiškų reikalų ir pramogų, kurie leistini kitomis dienomis¹, visą laiką drauge su kitais bei asmeniškai garbinant Dievą², išskyrus tiek, kiek reikia laiko neišvengiamiems ir gailestingumo darbams atlikti³.

¹Kun 23, 3: Šešias dienas bus dirbama; o septinta diena bus visiško poilsio šabas – šventoji sueiga. Nedirbsite jokio darbo.

²Ps 92, 1: (Šabo dienos psalmė arba giesmė ). Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis, 2 eil.: skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis.

³Mt 12, 11: Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks? 12 eil.: O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.

61 klausimas: Ką draudžia ketvirtasis įsakymas?

Atsakymas: Ketvirtasis įsakymas draudžia apleisti arba nerūpestingai atlikti privalomas pareigas¹, suteršti šabą tinginyste arba nuodėmingais veiksmais², nereikalingomis mintimis, žodžiais ar darbais, susijusiais su pasaulietiniais reikalais arba pramogomis³.

¹Mal 1, 13: „Ir kai sakote: 'Koks vargas!', tuo jūs supykinate mane, – sako kareivijų Viešpats. – Jei nešate luošą ir ligotą auką, ar Aš turiu tai priimti iš jūsų?" – sako Viešpats.

²Ez 23, 38: Tą pačią dieną jos sutepė mano šventyklą ir išniekino mano šabus.

³Iz 58, 13: Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų ir mano šventą dieną neužsiimsi mano reikalais, jei šabą laikysi žavesio diena, Viešpaties šventą dieną – šlovinga, jei švęsi ją, neidamas savo keliais, neieškodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tuščioms šnekoms.

62 klausimas: Kas papildo ketvirtąjį įsakymą?

Atsakymas: Ketvirtąjį įsakymą papildo tai: Dievas leido mums šešias dienas per savaitę dirbti savo darbus¹, pareikalavo ypatingo pagerbimo septintąją dieną², parodė pavyzdį³ ir palaimino šabą⁴.

¹Iš 31, 15: Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas – šventa diena Viešpačiui. 16 eil.: Izraelitai laikysis šabo.

²Kun 23, 3: Nedirbsite jokio darbo; tai šabas Vešpačiui visuose jūsų gyvenvietėse.

³Iš 31, 17: Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraelitų, nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, o septintąją dieną atsikvėpė ir ilsėjosi.

⁴Pr 2, 3: Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino.

63 klausimas: Koks yra penktasis įsakymas?

Atsakymas: Penktasis įsakymas yra toks: ,,Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda".

64 klausimas: Ko reikalauja penktasis įsakymas?

Atsakymas: Penktasis įsakymas reikalauja reikšti pagarbą ir atlikti pareigas, priderančias kiekvienam pagal užimamas pareigas ir santykį, – aukštesniesiems¹, žemesniesiems² arba lygiems³.

¹Ef 5, 21: Paklusdami vieni kitiems dievobaimingai. 22 eil.: Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui. Ef 6, 1; 5: Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų. Rom 13, 1: Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms.

²Ef 6, 9: Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje.

³Rom 12, 10: Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.

65 klausimas: Ką draudžia penktasis įsakymas?

Atsakymas: Penktasis įsakymas draudžia apleisti ar neatlikti pareigų ir nereikšti pagarbos, priderančios kiekvienam pagal užimamas pareigas ir santykius¹.

¹Rom 13, 7: Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą. 8 eil.: Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam.

66 klausimas: Kas papildo penktąjį įsakymą?

Atsakymas: Penktąjį įsakymą papildo ilgo gyvenimo ir klestėjimo pažadas (kol tai teikia Dievui šlovę ir naudinga žmonėms) visiems, besilaikantiems šio įsakymo¹.

¹Ef 6, 2: „Gerbk savo tėvą ir motiną", – tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 eil.: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje".

67 klausimas: Koks yra šeštasis įsakymas?

Atsakymas: Šeštasis įsakymas yra: ,,Nežudysi".

68 klausimas: Ko reikalauja šeštasis įsakymas?

Atsakymas: Šeštasis įsakymas reikalauja visų teisėtų pastangų išsaugoti savo¹ ir kitų gyvybę².

¹Ef 5, 28: Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. 29 eil.: Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja.

²Ps 82, 3: Ginkite vargšus ir našlaičius. 4 eil.: Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite! Job 29, 13: To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane.

69 klausimas: Ką draudžia šeštasis įsakymas?

Atsakymas: Šeštasis įsakymas draudžia atimti gyvybę sau¹, savo artimui² arba versti tai daryti kitus³.

¹Apd 16, 28: Bet Paulius garsiai sušuko: „Nedaryk sau pikto!"

²Pr 9, 6: Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus.

³Pat 24, 11: Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti. 12 eil.: Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino?

70 klausimas: Koks yra septintasis įsakymas?

Atsakymas: Septintasis įsakymas yra toks: Nesvetimausi".

71 klausimas: Ko reikalauja septintasis įsakymas?

Atsakymas: Septintasis įsakymas reikalauja išsaugoti savo¹ ir savo artimo širdies², kalbos³ ir elgesio⁴ tyrumą⁵.

¹1 Tes 4, 4: Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai.

²2 Tim 2, 22: Bėk nuo jaunystės geidulių ir siek teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės.

³Kol 4, 6: Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta.

⁴1 Pt 3, 2: Matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą.

⁵Ef 5, 11: Ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos. 12 eil.: Nes ką jie slapčia daro, gėda net sakyti.

72 klausimas: Ką draudžia septintasis įsakymas?

Atsakymas: Septintasis įsakymas draudžia netyrai mąstyti¹, kalbėti² ir elgtis³.

¹Mt 5, 28: O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.

²Ef 5, 4: Taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka.

³Ef 5, 3: Todėl ištvirkavimas, visoks netyrumas tenebūna net minimi pas jus.

73 klausimas: Koks yra aštuntasis įsakymas?

Atsakymas: Aštuntasis įsakymas yra toks: Nevogsi.

74 klausimas: Ko reikalauja aštuntasis įsakymas?

Atsakymas: Aštuntasis įsakymas reikalauja savo¹ ar kitų² turtą, nuosavybę įsigyti ir didinti teisėtai.

¹Rom 12, 17: Rūpinkitės įsigyti turtą sąžiningai visų žmonių akyse. Pat 27, 23: Rūpinkis savo kaimenių būkle, gerai prižiūrėk savo bandas.

²Kun 25, 35: Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis. Fil 2, 4: Ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

75 klausimas: Ką draudžia aštuntasis įsakymas?

Atsakymas: Aštuntasis įsakymas draudžia veiklą, kuri kliudo ar gali neteisėtai pažeisti mūsų¹ ar mūsų artimo turtą² bei nuosavybę.

¹1 Tim 5, 8: Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį!

²Pat 28, 19: Kas seka dykinėtojais, skurs. Pat 21, 6: Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties. Job 20, 19: Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė. 20 eil.: Jo godumui nebuvo ribų.

76 klausimas: Koks yra devintasis įsakymas?

Atsakymas: Devintasis įsakymas yra toks: „Neliudysi melagingai prieš savo artimą".

77 klausimas: Ko reikalauja devintasis įsakymas?

Atsakymas: Devintasis įsakymas reikalauja skatinti tiesą tarp žmonių¹, palaikyti savo² ir artimo gerą vardą³, ypač liudijant⁴.

¹Zch 8, 16: Kalbėkite tiesą vienas kitam.

²1 Pt 3, 16: Turėdami tyrą sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti. Apd 25, 10: Paulius atsakė: „Aš stoviu prieš ciesoriaus teismą. Žydams aš nepadariau nieko pikto".

³3 Jn 1, 12: Apie Demetriją gerai liudija visi ir pati tiesa. Ir mes liudijame.

⁴Pat 14, 5: Teisingas liudytojas nemeluoja. 25 eil.: Teisingas liudytojas išgelbsti sielas.

78 klausimas: Ką draudžia devintasis įsakymas?

Atsakymas: Devintasis įsakymas draudžia tai, kas iškraipo tiesą¹ arba daro žalą mūsų² ir artimo geram vardui³.

¹Rom 3, 13: Savo liežuviais klastas jie raizgė.

²Job 27, 5: Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.

³Ps 15, 3: Kuris savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikto savo artimui ir neplūsta kaimyno.

79 klausimas: Koks yra dešimtasis įsakymas?

Atsakymas: Dešimtasis įsakymas yra toks: „Negeisi savo artimo namų, negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui".

80 klausimas: Ko reikalauja dešimtasis įsakymas?

Atsakymas: Dešimtasis įsakymas reikalauja visiško pasitenkinimo savo padėtimi¹, teisaus ir geraširdiško nusiteikimo savo artimo ir viso to, kas jam priklauso², atžvilgiu.

¹Heb 13, 5: Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite.

²Rom 12, 15: Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais. 1 Kor 13, 4: Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. 5 eil.: Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, 6 eil.: nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa.

81 klausimas: Ką draudžia dešimtasis įsakymas?

Atsakymas: Dešimtasis įsakymas draudžia būti nepatenkintam savo padėtimi¹, pavydėti artimam gero ar dėl jo liūdėti² ir be saiko geisti ar godžiai trokšti bet kokių jam priklausančių dalykų³.

¹1 Kor 10, 10: Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

²Gal 5, 26: Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitus, nepavydėkime vieni kitiems.

³Kol 3, 5: Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą. Aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė.

82 Klausimas: Ar žmogus gali tobulai laikytis Dievo įsakymų?

Atsakymas: Nė vienas žmogus, įvykus nuopuoliui, šiame gyvenime negali tobulai laikytis Dievo įsakymų¹ ir kasdien sulaužo juos mintimis,² žodžiais³ ir darbais⁴.

¹Ekl 7, 20: Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.

²Pr 8 , 21: Žmogaus širdis linkusi į pikta nuo pat jo jaunystės.

³Jok 3, 8: O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.

⁴Jok 3, 2: Juk mes visi daug kur nusižengiame.

83 klausimas: Ar visi įstatymo pažeidimai vienodai baisūs?

Atsakymas: Kai kurios nuodėmės savo prigimtimi ir dėl kai kurių apsunkinimų Dievo akyse yra blogesnės už kitas¹.

¹Jn 19, 11: Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė.

84 Klausimas: Ko nusipelno kiekviena nuodėmė?

Atsakymas: Kiekviena nuodėmė nusipelno Dievo rūstybės ir prakeikimo tiek šiame, tiek būsimajame gyvenime¹.

¹Gal 3, 10: Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo. Mt 25, 41: Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!".

85 klausimas: Ko Dievas reikalauja iš mūsų, kad išvengtume pelnytos jo rūstybės ir prakeikimo už nuodėmę?

Atsakymas: Kad išvengtume pelnytos Dievo rūstybės ir prakeikimo už nuodėmę, Dievas reikalauja iš mūsų tikėti Jėzumi Kristumi, atgailauti, kad gyventume¹, ir stropiai visais

būdais siekti Kristaus atpirkimo teikiamų pranašumų².

¹Apd 20, 21: Liudydamas žydams ir graikams apie atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

²Pat 2, 1: Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, 2 eil.: jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį, norėdamas suprasti, 3 eil.: jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti, 4 eil.: jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo lyg paslėptų turtų, 5 eil.: tai suprasi pagarbią Viešpaties baimę ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą.

86 klausimas: Kas yra tikėjimas Jėzumi Kristumi?

Atsakymas: Tikėjimas Jėzumi Kristumi yra gelbstinti malonė¹. Tikėjimą gauname² ir vieninteliu Jėzumi pasitikime siekdami išgelbėjimo³, kaip jis mums siūlomas Evangelijoje⁴.

¹Heb 10, 39: Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.

²Jn 1, 12: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą.

³Fil 3, 9: Ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu.

⁴Iz 33, 22: Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats – mūsų valdovas, Viešpats – mūsų karalius; Jis išgelbės mus.

87 klausimas: Kas yra atgaila, teikianti gyvenimą?

Atsakymas: Atgaila, teikianti gyvenimą, yra gelbstinti malonė¹, kuria nusidėjėlis, nuoširdžiai suprasdamas savo nuodėmę², liūdėdamas ir nekęsdamas jos bei suvokdamas Dievo gailestingumą Kristuje³, atsigręžia į Dievą⁴, siekdamas ir trokšdamas iš naujo paklusti⁵.

¹Apd 11, 18: Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų.

²Apd 2, 37: Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, vyrai broliai?"

³Jl 2, 13: Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės.

⁴Jer 31, 18: Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas! 19 eil.: Kai aš buvau nuklydęs – atgailavau, kai buvau pamokytas – mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų.

⁵Ps 119, 59: Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.

88 klausimas: Kokiais matomais būdais Kristus perduoda mums atpirkimo palaiminimus?

Atsakymas: Įprasti matomi būdai, kuriais Kristus perduoda mums atpirkimo palaiminimus, yra jo potvarkiai, ypač Žodis, sakramentai bei malda¹, visi jie veiksmingi išrinktiesiems išgelbėti.

¹Apd 2, 41: Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti. 42 eil.: Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

89 klausimas: Kaip Žodis tampa veiksminga išgelbėjimo priemone?

Atsakymas: Dievo Dvasia padaro Žodžio skaitymą, ypač pamokslavimą, veiksminga priemone nusidėjėliams įtikinti ir atversti¹ bei ugdyti juos su šventumu ir paguoda² per tikėjimą, kad jie būtų išgelbėti³.

¹Ps 19, 7: Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.

²1 Tes 1, 6: Ir jūs pasidarėte mūsų ir Viešpaties pasekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu.

³Rom 1, 16: Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki.

90 klausimas: Kaip reikia skaityti Žodį ir jo klausyti, kad jis taptų veiksminga išgelbėjimo priemone?

Atsakymas: Kad Žodis taptų veiksminga išgelbėjimo priemone, turime jo klausyti uoliai¹, sąmoningai trokšdami², pamaldžiai³; priimti jį su tikėjimu⁴ ir meile⁵, saugoti savo širdyje⁶ ir taikyti gyvenime⁷.

¹Pat 8, 34: Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.

²1 Pt 2, 1: Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 2 eil.: lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui.

³Ps 119, 18: Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

⁴Heb 4, 2: Bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.

⁵2 Tes 2, 10: Atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išgelbėjusi.

⁶Ps 119, 11: Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

⁷Jok 1, 25: Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.

91 klausimas: Kaip sakramentai tampa veiksminga išgelbėjimo priemone?

Atsakymas: Sakramentai tampa veiksminga išgelbėjimo priemone ne todėl, kad yra savaime geri ar juos teikiantis turi gerų savybių¹, bet tik per Kristaus palaiminimą ir jo Dvasios veikimu tuose, kurie tikėjimu tuos sakramentus priima².

¹1 Kor 3, 7: Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas – augintojas.

²1 Pt 3, 21: Ir mus dabar gelbsti tų įvykių vaizdinys – krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet grynos sąžinės atsakas Dievui per Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

92 klausimas: Kas yra sakramentas?

Atsakymas: Sakramentas yra Kristaus įsteigtas šventas įsakas, kuriuo apčiuopiamais ženklais Kristus ir naujosios sandoros palaiminimai simbolizuojami¹, užantspauduojami ir taikomi tikintiesiems².

¹Pr 17, 10: Štai Sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas.

²Rom 4, 11: Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas.

93 klausimas: Kokie yra Naujojo testamento sakramentai?

Atsakymas: Naujojo testamento sakramentai yra krikštas¹ ir Viešpaties vakarienė².

¹Mk 16, 16: Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas.

²1 Kor 11, 23: Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, ir t.t.

94 klausimas: Kas yra krikštas?

Atsakymas: Krikštas yra sakramentas, kuriuo nuplaunant vandeniu Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu¹ ženklinamas ir užantspauduojamas mūsų įskiepijimas į

Kristų, dalijimasis malonės sandoros pranašumais² bei susižadėjimas su Viešpačiu³.

¹Mt 28, 19: Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu.

²Rom 6, 3: Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?

³Rom 6, 4: Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.

95 klausimas: Kam krikštas turi būti teikiamas?

Atsakymas: Krikštas neturi būti teikiamas tiems, kurie nepriklauso regimai bažnyčiai, kol jie neišpažins savo tikėjimo Kristumi ir paklusnumo jam¹; tačiau regimos bažnyčios narių vaikai turi būti pakrikštyti².

¹Apd 2, 41: Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti.

²Pr 17, 7: Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs. 10 eil.: Štai Sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas. Apd 2, 38: Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. 39 eil.: Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas".

96 klausimas: Kas yra Viešpaties vakarienė?

Atsakymas: Viešpaties vakarienė yra sakramentas, kai dalijantis duona ir vynu, kaip nurodė Kristus, skelbiama jo mirtis¹. O vertai dalyvaujantys Viešpaties vakarienėje ne kūniškai, bet tikėjimu tampa jo kūno ir kraujo bei visų Dievo teikiamų pranašumų dalininkais, kad dvasiškai tobulėtų ir stiprėtų malone².

¹Lk 22, 19: Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui". 20 eil.: Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas".

²1 Kor 10, 16: Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?

97 klausimas: Ko reikia, kad vertai dalyvautume Viešpaties vakarienėje?

Atsakymas: Norint vertai dalyvauti Viešpaties vakarienėje reikia ištirti, kaip suprantame Viešpaties kūną¹, kad valgytume jį su tikėjimu², atgaila³, meile⁴ ir nauju paklusnumu⁵, nes dalyvaudami Viešpaties vakarienėje nevertai galime užsitraukti sau teismą⁶.

¹1 Kor 11, 28: Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. 29 eil.: Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.

²2 Kor 13, 5: Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo.

³1 Kor 11, 31: Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.

⁴1 Kor 11, 18: Pirmiausia man teko girdėti, kad, kai jūs susirenkate bažnyčioje, tarp jūsų būna susiskaldymų. 20 eil.: Jūs susirenkate kartu, bet ne Viešpaties vakarienės valgyti.

⁵1 Kor 5, 8: Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su nerauginta tyrumo ir tiesos duona.

⁶1 Kor 11, 27: Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties kūnui ir kraujui.

98 klausimas: Kas yra malda?

Atsakymas: Malda yra patikėti Dievui¹ savo troškimus, atitinkančius jo valią², Kristaus vardu³, išpažįstant nuodėmes⁴ ir dėkojant už jo gerumą⁵.

¹Ps 62, 8: Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.

²Rom 8, 27: Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią.

³Jn 16, 23: Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.

⁴Dan 9, 4: Maldavau Viešpatį, savo Dievą, išpažindamas.

⁵Fil 4, 6: Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.

99 klausimas: Kaip Dievas liepia melstis?

Atsakymas: Meldžiantis galima naudoti visą Dievo žodį¹, tačiau yra speciali maldos forma, kurios Kristus išmokė savo mokinius. Ji vadinama Viešpaties malda².

¹1 Jn 5, 14: Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso.

²Mt 6, 9: Todėl melskitės taip: Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, ir t.t.

100 klausimas: Ko mus moko Viešpaties maldos įžanga?

Atsakymas: Viešpaties maldos įžanga (Tėve mūsų, kuris esi danguje) moko mus artintis prie Dievo su šventa pagarba ir pasitikėjimu¹, kaip vaikui prie tėvo², galinčio ir pasirengusio padėti³, taip pat moko, kad melstumės su kitais ir už visus⁴.

¹Iz 64, 9: Viešpatie, nerūstauk, neminėk amžinai mūsų kalčių. Pažvelk į mus, maldaujame Tavęs, nes mes esame Tavo tauta.

²Lk 11, 13: Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo.

³Rom 8, 15: Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!"

⁴Ef 6, 18: Visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius.

101 klausimas: Koks pirmasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Pirmuoju prašymu (Teesie šventas Tavo vardas) meldžiame, kad Dievas suteiktų galimybę mums ir kitiems šlovinti jį už visa tai, per ką galima jį pažinti¹; taip

pat, kad jis visa panaudotų savo šlovei².

¹Ps 67, 1: Dieve, būk mums gailestingas ir laimink mus, parodyk šviesų savo veidą, 2 eil.: kad pažintų žemėje Tavąjį kelią, visose tautose Tavo išgelbėjimą! 3 eil.: Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!

²Rom 11, 36: Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

102 klausimas: Koks antrasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Antruoju prašymu (Teateinie Tavo karalystė) meldžiame, kad būtų sugriauta šėtono karalystė¹, kad plėstųsi malonės karalystė², kad mes patys ir kiti į ją patektume ir joje pasiliktume³, ir kad greičiau ateitų šlovės karalystė⁴.

¹Ps 68, 1: Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.

²Ps 51, 18: Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.

³2 Tes 3, 1: Pagaliau, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų pašlovintas, kaip ir pas jus. Rom 10, 1: Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį, – kad jie išsigelbėtų.

⁴Apr 22, 20: Tas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, Aš veikiai ateinu!" Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!

103 klausimas: Koks trečiasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Trečiuoju prašymu (Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje) meldžiame, kad Dievas iš savo malonės suteiktų galimybę ir įkvėptų mums norą pažinti, paklusti¹ ir pavesti save jo valiai visu kuo², kaip būdinga dangaus angelams³.

¹Ps 119, 34: Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi. 35 eil.: Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi. 36 eil.: Palenk mano širdį į savo liudijimus.

²Apd 21, 14: Jam nesiduodant perkalbamam, mes nurimome ir tarėme: „Tebūnie Viešpaties valia!"

³Ps 103, 20: Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę. 22 eil.: Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!

104 klausimas: Koks ketvirtasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Ketvirtuoju prašymu (Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien) meldžiame, kad gautume pakankamai Dievo malonės dovanų šiame gyvenime¹ ir džiaugtumės jo palaiminimais².

¹Pat 30, 8: Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia.

²Ps 90, 17: Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!

105 klausimas: Koks penktasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Penktuoju prašymu (Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams) meldžiame, kad Dievas dėl Kristaus atleistų mūsų nuodėmes¹. Esame raginami to prašyti, nes per jo malonę galime iš širdies atleisti kitiems².

¹Ps 51, 1: Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

²Mt 6, 14: Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.

106 klausimas: Koks šeštasis Viešpaties maldos prašymas?

Atsakymas: Šeštuoju prašymu (Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto) meldžiame, kad Dievas arba neleistų mūsų gundyti¹, arba paremtų ir išgelbėtų mus, kai esame gundomi nusidėti².

¹Mt 26, 41: Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Ps 19, 13: Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų.

²Ps 51, 10: Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink. 12 eil.: Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

107 klausimas: Ko mus moko Viešpaties maldos pabaiga?

Atsakymas: Viešpaties maldos pabaiga (Nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen) ragina mus melstis tik Dievo padrąsinimo¹, savo maldose girti jį ir skelbti, kad jam priklauso karalystė, jėga ir šlovė². Liudydami užtikrintumą, kad mūsų troškimai bus išklausyti, sakome „amen"³.

¹Dan 9, 18: Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo. 19 eil.: Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve.

²1 Kron 29, 11: O Viešpatie, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. 13 eil.: Mūsų Dieve, mes tau dėkojame ir šloviname tavo garbingą vardą.

³Apr 22,20: Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!

 

Paimta iš Šviesa Lietuvai – Krikščioniškų doktrinų žinynas (sud. E. S. Turnbull), VšĮ „Reformatų literatūros centras", 2005. Publikuojama gavus leidėjo sutikimą.