Vaidotas Ickys

Džiaugsmas ateina iš Tavęs, VIEŠPATIE. Šiandien, lapkričio 17-oji, malonus rytas, gatvėse po sekmadienio ramu, nedidelis judėjimas. Vilniuje, evangelikų reformatų bažnyčioje vyksta sujudimas, visi tvarkosi. Užėjęs į bažnyčios pastatą pajutau degėsio kvapą, sutikau kunigą Raimondą kalbantį telefonu bei parapijietes Auksę ir savo žmoną Vitą besitvarkančias. Netrukus tvarkdarių būrys gerokai pagausėjo ir užtrukom vos porą valandų, kaip viskas buvo sutvarkyta.

Šis įvykis yra dar vienas įrodymas, kaip globoja mus Dievas. Viskas, prie ko tu prisilieti, VIEŠPATIE, išeina į gera.

"O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą. Be to, žinoma, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems." (Rom 8, 26-28)

Parapijiečių veiduose nedingsta šypsena ir džiaugsmas, kaip netikėtai Dievas mus surinko talkai. Galbūt pastatas ir nukentėjo, teks įsidėti naujas duris, tačiau mes nenukentėjome. Atvirkščiai, Dievas mus ruošia, o juk arti jau Adventas. Statykime savo širdis ant Jėzaus Kristaus, kuris yra gyvenimo pamatas ir būkime ramūs, nes tokie įvykiai tik sustiprina mūsų bendrystę, mūsų meilę VIEŠPAČIUI ir savo artimui.

"Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos." (Mt 7, 24-25).

Dėkokime VIEŠPAČIUI, kad Jis neleidžia mums nuklysti, surenka mus stovėti tvirtai ant nepajudinamos uolos - pamato, kuris yra Jėzuje Kristuje. Palaikykime vieni kitus maldomis, pirmiausia dėkodami VIEŠPAČIUI už visas dovanas ir už šiuos netikėtus išbandymus. Stovėkime tvirtai tikėjime, nes tuomet nebaisios jokios negandos ir jokie priešai negali mums pakenkti. Tikras džiaugsmas, kai mūsų širdys priklauso mūsų vieninteliam Gelbėtojui - Jėzui Kristui.