Kovo 15-ąją istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko popietė-koncertas, skirtas Kovo 11-ajai ir K.Donelaičio 300-osioms metinėms paminėti. Renginyje dalyvavo Vilniaus ir Kauno evangelikų reformatų bendruomenės, Vasario 16-osios klubas. Rymantė Venckevičiūtė skaitė pranešimą ,,M.Biržiška – literatūros istorikas, K.Donelaičio kūrybos tyrinėtojas“. Koncertavo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai, styginių orkestras (vad. K. Domarkienė), mišrus choras (vad. D.Jokūbonis). Kristijono Donelaičio eiles skaitė aktorius S.Čiučelis. Generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas perskaitė pranešimą ,,Jokūbas Šernas ir Lietuvos vyriausybės ryšiai su Mažąja Lietuva“. Po renginio ev. reformatai apžiūrėjo atnaujintą ekspoziciją prezidentūroje, vėliau, renginio iniciatorės Rymantės Venckevičiūtės dėka J. Gruodžio konservatorijoje surengė agapę.

Viktorija Liauškaitė

Jokūbas Šernas ir Lietuvos vyriausybės ryšiai su Mažąja Lietuva

Šiandien susirinkę šioje istorinėje vietoje (Kauno prezidentūroje) minime Vasario-16 ąją ir Kovo 11-ąją, taip pat šiemet minime K.Donelaičio metus. Iš pradžių pagalvokime, kodėl K.Donelaitis rašė? Ne bet kaip rašė, o biblinėmis temomis. Kodėl pirmoji spausdinta knyga pasirodė ne Lietuvoje, o Karaliaučiuje? Kodėl ne Lietuvoje išleistas pirmasis lietuviškas giesmynas? Biblija? Pirmoji spausdinta lietuvių gramatika? Pirmasis grožinio kūrinio vertimas? Pirmoji poema "Metai"? Kodėl pirmasis spausdintas periodinės spaudos leidinys taip pat yra iš čia... Kaip ir pirmasis lietuvių liaudies rinkinys, pirmasis lietuviškas kirčiuotas žodynas...

Reikia suprasti, kad Lietuvoje tuo metu buvo kur kas mažesnis mokyklų tinklas, todėl mes praradome nepriklausomybę, o tie lietuvninkai ten ir liko. Mes apeiname vieną svarbią temą - kodėl ten rašė K.Donelaitis, kodėl ten buvo pirmoji, antroji, trečioji lietuviškai spausdinta knyga?

Ir taip mes paliečiame didžiulę temą - Reformaciją. Ji nulėmė, kad Kroatija, Slovėnija, savo raštą ir savo valstybingumą kelia iš Reformacijos. O Reformacijos pirminis principas - kad žmonės suprastų Šventąjį Raštą. Kad jį galėtų skaityti savo gimtąja kalba. Ir tuomet buvo didelės kovos su Romos katalikų bažnyčia ir pasaulietiniais valdovais, kad nebūtų verčiamas ir spausdinamas Šventasis Raštas į nacionalines kalbas. Ten, kur laimėjo Reformacija, ten žmonės pradėjo gyventi šviesiau, kilo kitos mintys. Prasidėjo nuo paprasto dalyko - susikūrė kelių kunigų kompanija, kuri išleido bažnytinę literatūrą liaudžiai. Liaudis paskaitė, atsirado daugiau manančių, jog reikia daugiau tuo domėtis. Atsiranda kitokie kultūriniai poreikiai, iš to iškyla ir politiniai poreikiai. Ir taip tautos, suvokdamos savo raštą, kalbą ir kultūrą, pradeda eiti į priekį.

K. Donelaičio "Metai" dažniausiai analizuojami pagal kirčiavimą, hegzametrą, kalbinius dalykus. O šis kūrinys stovi ant biblinio pamato. Galima jį pradėti analizuoti teologiškai.

Baigdamas noriu pasakyti, kad atsiminėme K.Donelaitį ir Mažąją Lietuvą ne todėl, kad ten buvo šviesesni žmonės, vyko svarbių lietuvių tautai leidinių spausdindimas pačioje pradžioje ir spaudos draudimo metais, o todėl, kad ten įvyko Reformacija. Dievo žodis ten laimėjo, kad žmogus turi pats būti atsakingas prieš Dievą. Kiekvienas yra atsakingas pats, o ne kažkas kitas. Nuo tos minties netikėtai prabudo Europos tautos ir nacionalinės kultūros vystymasis.

Antrą kartą Lietuvą gelbėjo Reformacija spaudos draudimo laikotarpyje, kuris prasidėjo nuo beprasmiško 1863 metų sukilimo iki pat 1904 metų. Jis mus, lietuvius, įmetė į pusės amžiaus atsilikimo tarpsnį nuo kitų Europos tautų. Gerai, kad buvo už Nemuno Tilžė, Prūsų Lietuva. Šis protestantiškas kraštas ir skleidė lietuvybės žinią, gelbėjo mūsų kultūrą savo spaudiniais. Ir mūsų istorijoje buvo unikali knygnešių, kultūros kontrabandininikų epocha. Protestantai ir vėl gerokai pagelbėjo Lietuvai.

Gal kartais ir gerai, kai kas nors ką nors uždraudžia? Tada žmonės pyksta, jie pradeda kovoti. Šis uždraudimas suaktyvimo lietuvių nacionalinės inteligencijos iškilimą iš liaudies. Šie žmonės suvokė, kad reikia kažką daryti, kovoti. Mažojoje Lietuvoje protestantai susivokė, kad reikia padėti Lietuvoje esantiems. Lietuviai Mažojoje Lietuvoje kultūriškai gerokai skyrėsi nuo Didžiojoje Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Jiems bežiūrint į pirkiose šiaudiniais stogais gyvenančius beraščius, būdavo sunku suvokti juos siejantį tautiškumą.

Prisiminkite, ką rašė Ieva Simonaitytė. Kaip vietiniai Klaipėdos krašto lietuvninkai žiūrėdavo į žemaičius. Mūsuose žemaičiai suprantami kaip kultūros viršūnė. O jie atvažiuodavo į turgų su taukuotais kailiniais, keistai apsirengę, arkliukai mažiukai, nešukuoti... Iš šio pavyzdžio matome požiūrį į Lietuvą. Kai pas mus dar buvo baudžiava, tai pas juos jau seniai lietuvės damos rengėsi ne tik namų darbo, bet ir pirktiniais, fabrikinias rūbais, turtingesnieji turėjo savi sąskaitą banke, skaitė lietuvišką spaudą. Buvo kitas mentalitetas.

Kai Lietuvoje 1918 metais paskelbė Nepriklausomybę, tai po pusmečio ir Mažojoje Lietuvoje susirinkusi Mažosios Lietuvos Taryba priėmė aktą, kad nori prisijungti prie Didžiosios Lietuvos bei sudaryti vieną bendrą lietuvių tautą. Didžiosios Lietuvos padangėje faktiškai buvusi užmušta Reformacija, tačiau reikia priminti, jog skelbiant Lietuvos nepriklausomybę dalyvavo nemažai ir protestantų. Vieni iš jų - Jokūbas ir Adomas Šernai. Vienas pasiūlė žodį “nepriklausomybė” taikyti vietoj žodžio “neprigulmybė”, kitas – Jokūbas, Vasario 16-osios Akto signataras Lie­tu­vos Ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius, IV - ojo M.Šle­že­vi­čiaus Mi­nist­rų ka­bi­ne­to mi­nist­ras be port­fe­lio, sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­men­to stei­gė­jas, evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ku­ra­to­rius.

Jokūbas Šernas 1920 metais vyriausybės buvo įgaliotas palaikyti santykius su užsieniu, taip pat ir su Mažosios Lietuvos Taryba. 1923 metais Klaipėdą, po sukilimo prijungė prie Lietuvos.

Manau iš pradžių buvo tikėjimo Reformacija, po to kultūra ir politika.

Kai klausome ir galvojame apie K.Donelaitį, Mažąją Lietuvą, lietuviškas knygas, neužmirškite ir „įsijunkime mažą lemputę galvoje“ – tai Reformacija.

Kun.Tomas Šernas

[gallery title="" width="300" height="300" columns="3"]
[gallery_item title="" src="/images/Parapijos/Kauno_parapija/kaunas2.jpg"]IMAGE_DESCRIPTION[/gallery_item]
[gallery_item title="" src="/images/Parapijos/Kauno_parapija/kaunas1.jpg"]"]IMAGE_DESCRIPTION[/gallery_item]
[gallery_item title="" src="/images/Parapijos/Kauno_parapija/kaunas3.jpg"]"]IMAGE_DESCRIPTION[/gallery_item]
[/gallery]   ^{Viktorijos Liauškaitės nuotraukos}