Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. (Kol 3,1 )

Turėjau omeny apaštalo Povilo laiškus. Kai skaitome jo laiškus Romiečiams, Korintiečiams, Galatams, Kolosiečiams ir kitiems, ar kartais nepagalvojote, jog laiškus adresuotus kitiems nevalia skaityti? Nebent gauni leidimą nuo to, kuriam jis adresuotas? Juk nenorėtumei, kad tavo adresuotą laišką konkrečiam žmogui imtų ir skaitytų? Dar imtų interpretuoti ir kitiems aiškinti, ką tavo gautas laiškas tau gali reikšti? Kas davė mums teisę skaityti svetimus laiškus? Na?! Pasakysite, jog tuos laiškus „visi skaito"! Norite pasakyti, jog apaštalo laiškai - savo laikų facebookas? Rašau sau, o kam patinka sau imkit ir skaitykit?! Vargu ar ap. Povilas manė jog jo laiškus taip masiškai spausdins. Ir tiek metų! Nemanau. Pasakysite, jog jie nėra adresuoti konkrečiam asmeniui, o bendruomenėms. Beje, kurių seniai ir taip nebėra? Seniai jau numirę Romiečiai, Galatai, Korintiečiai, Kolosiečiai......Kas dar gali mums juos leisti ar neleisti skaityti? Galima taip pasiaiškinti, bet tada, mielas žmogau, šie laiškai vargu ar tau skirti. Skaitysi juos kaip koks archyvų smalsuolis arba net mokslininkas. Gali net Dr. vardą iš to prasigyventi! Bet apaštalo Povilo laiškai nebus skirti tau. Nes jie skirti - mirusiems: „Jūs juk esate mirę, jūsų gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve" (Kol 3,4). Esi miręs? Ne? Tai kodėl skaitai svetimus laiškus?!! Neskaitai? Tuomet gyveni dar, kol kas.

Mielieji, apaštalų laiškai adresuoti ir tikrai teisėtai juos skaito prikeltieji. Ką skaito, tai ir suvokia. Laiško siuntėjas ir gavėjas gyvena tuo pačiu laikmečiu, įvykiais. Prikelti per tikėjimą Kristumi ir su juo pradėję gyventi pradedame suprasti, išgirsti laiškus adresuotus mums. Prikelti iš numirusių, negali tokiais būti, jei nebuvo prieš tai mirę. Štai - Dievo jėga ir galybė: Jis prabyla apaštalo laiškais į tuos, kurie buvo mirę ir tapo prikelti. Štai kaip Dievas pasako mums apie Jo laiką būsimąjį, jau vykstantį dabar ir praeityje. Mes skaitom ne svetimus laiškus, jie mums parašyti. Istoriniame laike lyg ir seniai, bet dieviškame laike - visai neseniai. Laike paskutiniame iki Viešpaties Dienos. Labai greit. Mes juos, apaštalus, pranašus suprantame, jie mus veikia ir ragina siekti laimikio aukštybėse. Dar šios žemės nepalikus. Nepalikus savo šeimos, vaikų, vaikaičių, tėvų. Kol dar nepastatytas tau paminklas kapinėse ar neįrengtos atminimo lentos garbingose vietose. Kol dar apie tave nerašo prisiminimų. Prikeltas dieviškame laike - pamiršti save ir atrandi Dievo sukurtą pasaulį: tau dovanotą artimą ir tau asmeniškai paties Kūrėjo pavestas gyvenimo užduotis. Sieki laimikio aukštybėse, vadinasi, skaitai tau adresuotus laiškus. Amen.

R.M.