Pamokslas, pasakytas Vengrijos reformatų bažnyčios vyskupo kun.Mihály Márkus Biržuose, kun.Tomo Šerno ordinacijos į superintendentus pamaldų metu 2010 m. rugsėjo 25 d.

Mylimi Dievo krikščionys, mielos seserys ir broliai. Pasiklausykime Dievo žodžio, kuris kalba man ir kuris, aš tikiu ir viliuosi, per mane jums visiems perduos mūsų Viešpaties žinią. Pasiklausykime Dievo Žodžio, kuris yra užrašytas pranašo Habakuko knygoje 2 perskyrime, eilutės 1-2 ir 4/b: "Stovėsiu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo, lauksiu, ką jis man sakys, koks bus jo atsakymas į mano skundą. Tuomet Viešpats man atsakė ir tarė:.. o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu".

Miela parapija, šioje knygoje nėra jokių duomenų apie pranašo Habakuko asmenį ir to meto laikotarpį. Tačiau skirtingai nuo kitų pranašų, pranašas Habakukas klausia Dievo ir laukia Jo atsakymo. Ko jis paklausė? Pasiklausykime šių klausimų, kurie yra užrašyti Biblijoje: "Kiek ilgai dar šauksiu, Viešpatie, o tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: "Smurtas!" - o tu manęs negelbėsi? Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą? Aš puldinėjamas ir prievartaujamas, kyla vaidai, nesiliauja barniai. (Hab 1,2-3) - Viešpatie, mano Dieve, tavo akys per šventos žvelgti į piktą, tu negali žiūrėti į nusikaltimus. Tad kodėl žiūri į klastūnus ir tyli, kai nedorėliai ryja teisesnius už save?" (Hab 1,12/a - 13)

Tai sunkūs klausimai. Tuo pačiu tai seni ir nauji klausimai. Galbūt mes galime sakyti, kad tai yra „amžini klausimai"? Arba tai yra „retoriniai" klausimai, kurie neturi jokio atsakymo? Tik paklausiama ir žengiama toliau, nieko nebelaukiant? O ką daro pranašas? „Stovėsiu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo" (Hab 2, 1/a). Mylimi Dievo krikščionys: kur stovi Kristus, ten visada yra sargybos postas. Tarp valstybių ir konfesijų, tarp tikėjimo ir netikėjimo, tarp papročių ir blogų įpročių, tarp moralės ir amoralumo. Sargybos postas visada yra labai svarbi vieta. Bet tai yra pavojinga vieta, net gyvybei pavojinga. Tačiau sargybos poste galima išgirsti atsakymą.

Apie tai, kokias užduotis turi sargas, mums kalba pranašas Ezechielis: „Žmogau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu. Kai tik išgirsi iš mano lūpų žodį, mano vardu juos perspėsi." ( Ez 3,17; Ez 33,7. Tolimesnis tekstas mums visiems yra žinomas). Pranašas ne veltui stovėjo savo sargybos vietoje: „Tuomet Viešpats man atsakė ir tarė." (Hab 2,2/a) Mūsų Viešpats nepalieka mus be atsakymo. Tačiau šį atsakymą mes galime išgirsti tik tada, kuomet liekame laukti sargybos poste. Tačiau ką atsakė Viešpats?

Koks gali būti galimas atsakymas į šiuos sunkius klausimus? - Smurtas, blogybės, bėdos, plėšimai, prievarta - ir t.t. .... Ar iš viso įmanoma į tai ką nors atsakyti? „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu" (Hab 2,4/b) - taip skamba atsakymas. Ši Biblijos eilutė skirtingose kalbose turi daug vertimo galimybių, kurių aš čia nevardinsiu. Aš manau, kad mano užduotis yra perduoti žinią: teisus žmogus gyvena savo tikėjimu!

Mes žinome, kad atsižvelgdami į tai, ką Dievas per Jėzų Kristų mums suteikė, mes galime kalbėti apie mūsų „teisingumą". Tai yra Evangelijos šerdis, tai yra dovana, kuria gavome: būti teisiu prieš Dievą ir žmones. Naujasis Testamentas šį pranašišką sakinį cituoja tris kartus. Trijuose svarbiuose kontekstuose. Laiške romiečiams mes skaitome: „Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui. Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu." (Rom 1,16-17)

Pas pranašą Habakuką parašyta: gyvena tikėjimu. Pas Paulių: gyvens tikėjimu. Šios dvi pozicijos papildo viena kitą ir jos sutinkamos laiške galatams: „Kad įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes teisusis gyvens tikėjimu." (Gal 3,11-12) Laiške hebrajams mes skaitome trečiąją citatą: „Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės. Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas." (Hbr 10,38-39) Čia tikėjimas taip pat yra visko centras.

Mylimi Dievo krikščionys, mielos seserys ir broliai. Gerbiami kolegos kunigai ir kunigės ir žinoma gerbiamas ordinacijos laukiantis broli Superintendente, - mes visi turime klausimų. Taip pat sunkių klausimų: kada, kur, kaip, kodėl ?.. Stovėkime mes savo senoje ar naujoje sargybos vietoje ir nedvejodami tikėkime, kad mūsų Viešpats ir šiandien yra pasiryžęs atsakyti mums, kalbėtis su mumis. Kaip tai buvo pradžioje, kaip yra dabar ir kaip bus per amžių amžius, jo atsakymas nepasikeis: „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu"! Amen.

Iš vokiečių kalbos vertė kun. Tomas Sakas