Holger Lahayne

Kai tik atveriame akis, matome žmogaus veiklos produktus: stalą, knygas, drabužius, paveikslą, kompiuterį, viryklę, už lango – namus, automobilius, žmonių pasodintus medžius. Kad ir kur žvelgtume – mus supa mūsų kūrybingumo vaisiai. Pakeitėme pasaulį, sukūrėme beveik visą savo aplinką ir toliau kuriame bei kursime naujas idėjas ir naujus gaminius.

Kodėl taip yra? Kodėl mes tokie kūrybingi? Kodėl tai gerai?

Nes pats Dievas yra kūrybingas darbininkas ir menininkas. Per šešias dienas jis sukūrė viską, bet ir paskui nenustojo aktyvumo. Jis „nei snaudžia, nei miega“ (Ps 121, 4); visa 104 psalmė yra himnas kūrybingam Dievui: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė.“ (24 eil.) Daugybė eilučių visoje Biblijoje patvirtina, kad Dievas prižiūri įvykius gamtoje ir žmonių istorijoje, jis kūrybingai veikia ir mūsų gyvenime.

Kai amžinasis Dievo Sūnus atėjo į žemę, jis tapo ne bet kokiu žmogumi. Įdomu tai, kad Jėzaus profesija nebuvo kunigas ar kas nors panašaus. Beveik per visą savo žemišką gyvenimą jis dirbo amatininku tėvo dirbtuvėje ir Galilėjos statybvietėse. Jėzus buvo statybos inžinierius (tokia gr. žodžio tekton reikšmė, Mk 6, 3 tradiciškai verčiama „dailidė“) ir, be abejo, darbštus ir kūrybingas savo srities specialistas.

Dievas yra didžiausias kūrėjas. Jis buvo pirmoji kūrybinga būtybė, bet nenorėjo likti vienintelė. Žmones jis sukūrė panašius į save (Pr 1, 27), o tai reiškia, kad mes visi, panašiai kaip Dievas, esame kūrybingi. Žmogus – kūrybingas, tačiau tik panašiai kaip Dievas. Dievas savo žodžiu viską sukūrė iš nieko. Jam nereikia medžiagos, kad ką nors padarytų, o mums reikia rankų ir proto, įrankių ir medžiagų ir dar daug ko. Mes būname kūrybingi tik naudodamiesi Dievo sukurtomis gėrybėmis.

Žmogaus panašumas į Dievą reiškia, kad vien žmonės pašaukti būti Dievo atstovai žemėje, tęsti Jo darbus, Jo vardu plėtoti ir saugoti visą kūriniją, vystyti ir dirbti, kultivuoti ir pildyti (Pr 1, 28; 2, 15). Žemė duota Dievo žmogui (Ps 115, 16), kad jis būtų Karaliaus pavaduotojas. Esant tokiai padėčiai reikia darbo ir kūrybingumo. Šis vadinamasis „kultūrinis paliepimas“ galioja visiems žmonėms, krikščionims ir nekrikščionims.

Deja, krikščionys jį dažnai pamiršta, kartais net niekindami esą tik žemiškus mūsų kūrybingo darbo pasiekimus. Tačiau imkime pavyzdį iš Augustino. Veikale Dievo miestas (užbaigta apie 426 metus) yra puikus skyrius apie Dievo žmogui suteiktos dvasios didingumą (XXII, 24). Ji yra „imli žinioms ir pamokymams“. Ši kūrybinga dvasia yra „tokia gėrybė, toks stebuklingas Visagalio darbas, kad niekas negali apibūdinti ją žodžiais arba išreikšti mintimis“. Bažnyčios tėvas retoriškai klausia: „Koks puikus prigimtinis gėris yra žmogaus dvasia, kuri visa tai sugebėjo išmokti ir atlikti?“ Ir įvardija „įstabius ir netikėtus tekstilės ir statybos kūrinius“; „pažangą žemės ūkyje ir laivyboje“; „visokių indų, įvairiausių skulptūrų ir tapybos darbų gamybą – ko ši dvasia tik nesugalvojo?!“ Dar pamini teatrą, kalba apie gyvūnų prijaukinimą, apie „vaistų ir medicinos priemonių gausą“, apie maistą ir prieskonius, apie kalbas ir rašymą, apie muziką ir matematikos, astronomijos įžvalgumą. „Iš tikrųjų, kas gali apibūdinti, kokį didžiulį kiekį žinių žmogaus dvasia sukaupė!“ Štai ką reiškia būti panašiam į Dievą. Jeigu taip Augustinas žavėjosi prieš 1600 metų, tai ką jis pasakytų šiandien? O kur mūsų žavėjimasis žmogaus kūrybingumo rezultatais?

Augustinas puikiai atskleidė plačią mūsų kūrybingumo paletę. Tai labai naudinga, nes šiandien esame linkę kūrybą sieti vien tik su dailininkais, rašytojais, kompozitoriais ir panašiai. Iš tikrųjų visi įvairių menų atstovai ypatingu būdu atskleidžia žmogišką kūrybingumo potencialą. Dorothy Sayers (1893–1957) knygoje The Mind of the Maker („Kūrėjo mintis“) atkreipia dėmesį, kad kurdami naujas istorijas, melodijas ir vaizdus rašytojai (kaip ji) ir kiti menininkai veikia labai panašiai kaip Dievas, nes kuria beveik iš nieko. Iš tiesų tokie profesionalai dažnai būna išskirtinai kūrybingi, bet lygia greta su tuo eina didelė atsakomybė ir didelės pagundos. Mat menas gali būti destruktyvus, neretai tarnaujantis visų pirma paties menininko šlovei ir piniginei.

Gaila, kad kai kurie intelektualai – labai gabūs ir protu kūrybingi žmonės – šitoje srityje padarė ypač daug žalos. Simone de Beauvoir (1908–1986), rašytoja kaip ir Sayers, savo pagrindiniame veikale Antroji lytis (1949) išreiškė savo neapykantą namų ruošai. „Diena iš dienos reikia plauti dubenis, šluostyti nuo baldų dulkes, lopyti baltinius, kurie rytoj ir vėl bus purvini, apdulkėję, suplėšyti...“ – toje kasdieninių darbų rutinoje „feminizmo karalienė“ negalėjo rasti nė lašelio „pozityvaus gėrio“, prasmės ir kūrybingumo. Būdama ateistė, ši žymi prancūzė nematė paprastų darbų reikšmės ir didybės Dievo akimis žvelgiant, užuot ji siekė savotiškos dievystės savo kūryboje.

Tačiau kūrybingumas neprasideda „kitame, švytinčiame, linksmame“ intelektualų ir menininkų pasaulyje, kaip manė de Beauvoir. Būtina įsiminti, kad kūrybingumo pagrindui priklauso du svarbūs principai. Pirmasis – tai mūsų žmogiškas gebėjimas rinktis, priimti laisvus sprendimus (gyvūnai veikia tik pagal instinktus). Kiekvienas sąmoningas sprendimas gali būti kitoks ir todėl yra vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau kūrybingas. Tapytojas visada gali drobėje spalvą užtepti kitur, kompozitorius – užrašyti kitą natą, o rašytojas – pasirinkti kitą žodį. Tas pats principas galioja visur: mes visada galime kitaip plauti, šluostyti, lopyti; kitaip, t. y. kūrybingai paruošti vakarienės stalą, sutaisyti drabužius, perstumti baldus, ištapetuoti kambarį, paruošti lysves sode, konservuoti daržoves ir t. t.

Kiekvienas sprendimas yra moralinis veiksmas. Jis yra geras arba blogas, Dievui patinkantis ir jį šlovinantis arba ne. Antra, kiekvienu apsisprendimu išreiškiame meilę arba jos neišreiškiame. Mylėti Dievą ir artimą yra svarbiausias Dievo įsakymas (Įst 6, 5; Kun 19, 18; Mt 22, 34–40). Tam reikia mūsų kūrybingumo. Dievas nenori, kad jo įsakymų laikytumėmės aklai ir mechaniškai. Dievas nori, kad mylėtume kūrybingai. Būtent įsakymas mylėti atveria begalinę erdvę mūsų kūrybai ir fantazijai: kaip galėčiau pasitarnauti savo vaikams ir savo kaimynui? Gal šiandien mano pažįstamam reikia kuo pagelbėti? Kaip šiandien Dievui galėčiau padėkoti ir jį pašlovinti?.. Meilė žmogų padaro išradingą, t. y. kūrybingą.

Ši kūrybinga meilė pasireiškia visų pirma paprastais darbais. Minėtieji namų ruošos darbai nėra nei operos, nei romano nei tapybos šedevrai. Tačiau būtent jais mes išreiškiame meilę kitiems. S. de Beauvoir su savo sugyventiniu J.-P. Sarte’u apsistodavo vien viešbučiuose, kur visus nemalonius darbus už juos atlikdavo daugybė tarnų. Kam nors juk reikia tarnauti, tai tarnaukite man! Tiek tos meilės.

Priešingai nei ši ateistų pora, krikščionys žino, kad meilė ir kūryba, darbas ir tarnavimas artimai susiję dėl to, jog įsišaknyję pačiame Dieve. Dievas yra meilė, jis kūrybingas ir dirbantis, ir netgi mums patarnauja (Mk 10, 45). Atmetęs Dievą, žmogus netenka tarnaujančios meilės ir kūrybos pagrindo.

Kad ir ką darytume, visais veiksmais reiškiame kūrybingumą. Žinoma, labiausiai jis paveikus per mokslo, technologijos ir verslo laimėjimus. Šios sritys teikia daugumą pradžioje minėtų gėrybių. Mokslininkai kūrybingai ištiria pasaulio reiškinius, o inžinieriai sumaniai pritaiko jų rezultatus. Lemiamą vaidmenį vadina verslininkai, jie ne vien tik organizuoja gamybą, bet, visų pirma, numato produktų pagerinimo bei pelno galimybes ateityje. Jų veikla iš esmės yra ypač kūrybinga, jai plėtoti reikia itin daug vaizduotės.

Menininkų kūrybingumas gražina mūsų gyvenimą, inžinierių ir verslininkų – gerina konkrečiai, tam tikrose vietose praplėsdamas mūsų ribas ir padidindamas laisvę. Puikus pavyzdys – automatinė skalbyklė, iki šiol nepamainomai lengvinanti milijonų žmonių kasdienybę.

Dievo meldžiame kasdienės duonos (Mt 6, 11), tačiau tik labai retai ji nukrinta iš dangaus kaip mana Izraelio tautai dykumoje (Iš 16, 31). Žmonės turėjo išrasti duonos gamybą: atsirinkti tinkamas javų rūšis, sugalvoti malimo būdą, kaip tešlą išrauginti, iškepti – stebėtinai sudėtingas procesas, kuriam įgyvendinti istoriškai prireikė daug idėjų ir išmonės. Dažniausiai Dievas mus laimina ne tiesiogiai per stebuklus, bet per mūsų pačių kūrybingumą. Būtent tokius Jis mus sukūrė. Šlovinkime Jį už tai!

Žurnalas Gyvieji šaltiniai 2016/3

Kunigai

Tomas Šernas 8 655 43677 |
Rimas Mikalauskas 8 686 66383 |
Sigita Veinzierl 8 681 66661 |
Raimondas Stankevičius 8 655 43678 |
Tomas Sakas
(akadem. atostogose)
8 678 72960 |
Romas Pukys 8 650 50302 |
Juozas Mišeikis 8 606 09273 |

Senjoratas

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13,
LT-01118, Vilnius

Gen. superintendentas   8 655 43677
Vicesuperintendentas   8 655 43678
Kanclerė   8 673 04537
Buhalterė   8 671 38188

Skaityti plačiau...

 

 

 

Rekvizitai

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, AB DnB
Sąskaita: LT174010041300081376

Prisijungimas

Template Settings

Color

For each color, the params below will give default values
Blue Red Oranges Green Purple Pink

Body

Background Color
Text Color

Header

Background Color

Footer

Select menu
Google Font
Body Font-size
Body Font-family
Direction