Asmeninė reformacija

Spausdinti

kun.Tomas Šernas

Šiais 2017 metais švenčiame Reformacijos 500–ųjų metų jubiliejų. Tai labai svarbaus istorinio proceso jubiliejus. Domėdamiesi šia tema dažnokai nustembame, kaip mažai žinome apie tai. Gilinamės į evangelinių Bažnyčių pradžią, jų teologiją ir suvokiame, jog Reformacijos judėjimas vienaip ar kitaip įtakojo Europos ir kitų kontinentų istoriją.

Derėtų pripažinti, kad mums visiems nesvetimas noras kitų akyse pasirodyti geriau. Mes imame didžiuotis Reformacija ar kokia kita heroiška istorija. Net ir tikėjimo veiksmuose neretai pasitaiko pasididžiavimo ir žmogiškos veidmainystės, noro padaryti įspūdį aplinkiniams. Jėzus smerkė veidmainius, kurie eina melstis į aikštes, kad būtų žmonių stebimi ir giriami dėl jų išskirtinio pamaldumo (Mt 6,5-6). Taip pat Jėzus įvardijo ir tuos, kurie giriasi duodami išmaldą (Mt 6,2-4), o pasninkaudami perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos kenčiant (Mt 6,16-18).

Dievui svarbu ne išoriniai – parodomieji dalykai, kuriais galime didžiuotis prieš kitus, bet tai,  kiek asmeniškai keičiamės, reformuojamės. Svarbu, kokia yra mūsų tikėjimo esmė. Jėzus sako: „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.“ (Mt 6,1).  „Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas, ­ten išmintis“ ( Pat 11,2) Taip pat yra ir šeimos, ir bažnyčios gyvenime - ten, kur įsivyrauja išdidžios nuostatos, vėliau ateina gėda ir žlugimas.

Tačiau krikščioniui Reformacijos istorija reikia būtinai domėtis, nes tai ne tik žmonių, bet ir Dievo  pėdsakas. Reikia nuolankiai mokytis išminties iš istorijos. Suvokta istorija (laikas) nustoja būti tik praeitimi, bet įgyja tiesioginį ryšį su dabartimi ir ateitimi.

Laikas yra labai paslaptinga kategorija. Vienu atveju laikas yra tai, kas žymi žemės judėjimą aplinkui saulę. Mes tą laiką skirstome metais, mėnesiais, paromis, valandomis. Net vieną sekundę galime dalinti iki begalybės.

Kitu atveju laiką suvokiame istoriškai, mokomės suvokti ir interpretuoti įvykius, pavyzdžiui, savo giminės, šalies, Reformacijos istoriją.

Trečiu atveju pradedame suvokti, jog pasaulio laikas ir asmeninis dvasinis laikas yra skirtingi dalykai. Ilgas gyvenimas, mokslai, saviugda neturi aiškaus ryšio su mūsų dvasiniu - maldos laiku. Prabėgę gyvenimo dešimtmečiai nebūtinai reiškia, kad žmogus gyveno ir dvasiniame laike. Žmogaus gyvenime yra visokių laikų, bet svarbiausias yra dvasinis laikas. Dvasinis laikas žymi vidinio žmogaus augimą. Dvasinis laikas pažymi gyvenime pačią svarbiausiąją  - vidinę asmens reformaciją.

Atsimindami ir pagerbdami Reformacijos 500 metų jubiliejų nepamirškime savo dvasinio laiko - asmeninės reformacijos.