Emily van Dalen

O vis dėlto, VIEŠPATIE, tu – mūsų Tėvas. Mes – molis, o tu – mūsų puodžius; visi mes – tavo rankų darbas. (Iz 64,7)

Per trisdešimt metų, praleistų Pakistane, viena iš mano gautų dovanų buvo sugebėjimas aiškiai įsivaizduoti gyvenimą Biblijos laikais. Kai keliose skirtingose Biblijos vietose Dievas sutapatinamas su puodžiumi, aš galiu tai aiškiai matyti savo mintyse.

Įsivaizduoju Dievą, pritūpusį ant žemės, lipdantį savo molio gabalą. Atsimenu šlapio molio kvapą, murziną pažliugusį jausmą tarp savo kojų pirštų, besisukančio girgždančio rato skleidžiamus garsus.

Tais laikais molinių indų gamyba reikalavo labai daug darbo. Tada buvo naudojamas tik geriausios kokybės molis, iškastas prie Indo upės, nuplautas nuo šiaurėje stūksančių Himalajų kalnų. Į kaimus jis buvo vežamas jaučių tempiamais vežimais arba ant asilų.

Po to žemės turėjo būti apdirbtos, kad tiktų gaminti molinius indus. Šis žingsnis buvo pats svarbiausias. Jei molis nebūdavo paruošiamas tinkamai, galutinis molio produktas lengvai suduždavo arba turėdavo daug trūkumų. Kiekvienas akmuo ar šakelė būdavo kruopščiai išrenkami rankomis; žemės būdavo atseikėjamos ir sumaišomos, o po to sugrūdamos į smulkius glotnius miltelius. Tada būdavo įpilama vandens, ir prasidėdavo ilgas maišymo ir  minkymo procesas. Molis būdavo formuojamas tik pasiekus jo tobulą konsistenciją.

Elektra dar nebuvo išrasta, todėl puodžius sukdavo žiedžiamąjį ratą mindamas ant kojinio pedalo, o tuo metu jo rankos įgudusiai formuodavo molio gabalus. Kaip nuostabu būdavo stebėti grakščias, tikslias formas, kurias perimdavo moliο gabalas! Kaip smagu būdavo vaikui pabandyti atspėti, ką puodžius gamindavo, kol jo rankos dirbdavo ir perminkydavo ant ratelio besisukantį molį.

Bet ką šis biblinis Dievo kaip puodžiaus įvaizdis gali pasakyti mums? Kokius charakterio bruožus Jame galime matyti mes, kaip Jis veikia per mus? Kai kurie iš jų gali būti netikėti.

1. Galime matyti, kad Dievas – nusižeminęs ir asmeniškas, savo rankomis suteikdamas formą Adomui. Visa kita kūrinijoje buvo sutverta per Dievo ištartą žodį... „Tebūnie šviesa, - pasakė Jis, ir pasirodė šviesa.“ Bet, kurdamas Adomą, Jis atsiklaupė savo sode, savo rankomis pasėmė purvo, iš jo suformavo žmogų ir į jį įkvėpė savo gyvybės. „Tada VIEŠPATS Dievas iš žemės dulkių suformavo žmogų ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“ (Pr 2,7)

Dievas savo nusižeminimą ir asmenišką meilę dar labiau neįtikėtinai įrodė praėjus tūkstančiams metų, kai pats Dievas gimė žmogaus kūne. Taip jis galėjo patirti savo nupuolusios kūrinijos kasdienį gyvenimą ir kančią, numirti už jų nuodėmes ir jiems suteikti būdą, kaip grįžti prie mylinčių santykių su Juo.

„Jis, savo išore tapęs kaip ir visi žmonės, nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, net iki mirties ant kryžiaus.“ (Fil 2,8)

2. Taip pat matome, kad Dievas yra kantrus ir atkaklus. Sijojant sausą žemę ir iš jos išrenkant visus akmenis ir nešvarumus praleidžiama daug laiko. Minkant ir perminkant molį, kol jis pasidaro tobulas, pavargstama. Gali būti, kad maži, aštrūs akmenėliai subraižo Jo rankas iki kraujo, tačiau Jis vis tiek kantriai juos vieną po kito išrenka. Ezechielio knygoje Dievas pažada: „Aš jums duosiu naują širdį ir atnaujinsiu jūsų dvasią. Aš išimsiu jūsų akmeninę širdį... ir duosiu jums jautrią širdį.“ (Ez 36,26)

3. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad puodžius dirba tikslingai. Jis nusprendžia, kaip panaudoti savo kūrinį. Jis tikslingai sukuria kiekvieną savo kūrinio detalę. Kas bus laikoma inde? Ar jam reikės ąsos ar kaklelio? Kūrinio dizainas yra tiesiogiai susijęs su paskirtimi, kuriai jis sukurtas. Efeziečiams 2,10 mums aiškiai tai primena. „Mes esame Dievo kūrinys, sutverti Jėzuje Kristuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.“

Tuomet, visa tai žinant, kokį vaidmenį atlieka „molis“? Kaip jis reaguoja? Kaip mes turime atsakyti į tai, ką Dievas suplanavo mūsų gyvenimuose?

1. Nuolankumas (vietoje maišto). Koks skaudus šis žodis ir kaip jis gali mus supykdyti! Bet tik pagalvok! Ką daro molio gabalas? Jis paklūsta šeimininko rankoms. Jis yra minkštas ir lankstus. Jis atsako su meile ir bendradarbiaudamas. Įsivaizduok, kas nutiktų, jei molis imtų prieštarauti puodžiui: „Nenoriu būti dubenėliu sriubai, noriu būti vaza!“ Apie tai kalba apaštalas Paulius Laiške romiečiams 9,20: „Ak žmogau, bet kas tu toks, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi lipdinys turėtų klausti lipdytojo: „Kodėl mane tokį sukūrei?“ Dėl kietumo ir pasipriešinimo sužlungama ir iššvaistomi resursai. Įsivaizduok, kaip įžūlu sakyti – sutinku su tavo plano dalimi, bet visa kita netinka mano gyvenimo stiliui! Neįmanoma būti tikinčiuoju ir gyventi gyvenimą, kuris nepašvęstas Dievui, gyventi maištaujant prieš Jį. Jei Dievas tikrai tave sukūrė su tikslu ir tu esi nuostabaus amžinybės plano dalis, kaip nepriimtina ir nedėkinga yra Juo abejoti arba grūmoti prieš Jį kumščiu.

2. Dėkingumas (vietoje skundų). Kiek Biblijoje yra istorijų, pripildytų pasakojimais apie savo gyvenimais besiskundžiančius žmones, kurie kaltina Dievą nesąžiningumu? Jie visada nepatenkinti tuo, ką Dievas suteikia arba Jo jiems gyvenime suteiktu vaidmeniu. Juk daug geriau yra švęsti, kad visatos Dievas savo rankomis sukūrė tave, kad Jis tave myli ir tau leidžia Jam tarnauti! „Dėkokite Viešpačiui, nes Jis yra geras, nes jo ištikimoji meilė amžina!“ (Ps 107,1)