Ekumeninės pamaldos Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčioje

Spausdinti

btz.lt

Sonata Aleksandravičienė

Sausio 22 d. Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis" vyko tradicinės ekumeninės pamaldos - malda už krikščionių vienybę. Šiais metais tikintieji visame pasaulyje naudojosi brazilų krikščionių pasiūlyta apmąstymų tema apie Jėzaus susitikimą su samariete prie šulinio, kuri buvo pavadinta „Šulinys yra gilus" (Jn 4, 11).

 

Pamaldose dalyvavo svečiai iš įvairių evangelinių bendruomenių: evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas, evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, vyriausiasis pastorius Anatolij Dmitruk (Vilniaus krikščionių bendruomenė „Biblijos kelias"), vyskupas Rimantas Kupstys (Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga), diakonas Robertas Peteraitis (Vilniaus „Malonės" baptistų bažnyčia) ir pastorius Artūras Rulinskas (Laisvųjų krikščionių bažnyčia) ir kt.

Pamaldos prasidėjo „Tikėjimo žodžio" bažnyčios pastoriaus Dariaus Širvio pasveikinimo žodžiu bei bažnyčios šlovinimo grupės atlikta giesme „Tvirčiausia apsaugos pilis". Vėliau pastorius Andrius Bernotas, kunigas Raimondas Stankevičius bei brolis Miroslavas Krasovskis perskaitė Šventojo Rašto skaitinius, taip paruošdami tikinčiųjų širdis žodžiui bei maldoms.

Nuskambėjus giesmei „Mumyse ir tarp mūsų", generalinis superintendentas Tomas Šernas, remdamasis perskaityta istorija apie Jėzaus susitikimą su samariete prie šulinio, pasidalijo mintimis apie dviejų žmonių - Jėzaus ir samarietės - pokalbį. Anot jo, samarietė kalba buitiškai, Jėzus - simboliškai. Tai dviejų tradicijų susikirtimas - Jeruzalės ir Samarijos. Tai lyg dviejų bažnyčių susikirtimas - senosios, istorinės, turinčios savo liturgiją, ir naujosios, šiuolaikinės, pažįstančios Dvasios tėkmę. Tačiau Jėzui svarbiausia ne forma, Jis kalba tiek senoms, tiek naujoms bažnyčioms - tikintys Mane garbins dvasioje ir tiesoje. Generalinis superintendentas Tomas Šernas kvietė pažinti Dvasią, būti viena Jėzuje Kristuje ir keistis asmeniškai, taip darant įtaką pasauliui.

Evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas palinkėjo bažnyčiai ramybės. Pasakodamas istoriją apie paauglį berniuką, paslėpusį pasiekimų knygelę nuo tėvų bei mokytojos, kunigas pabrėžė, kad didžiausia bausmė vaikui - ramybės praradimas. Ją prarandame darydami nuodėmes. Todėl, anot kunigo R. Dokšo, mes, krikščionys, esame labai giliai įkritę į šulinį. „Kristau, su kuo Tu mus išsemsi? Kada mus suvienysi? " - klausė kunigas. Linkėdamas bažnyčioms ramybės kunigas kalbėjo, kad ji ateina, atsisakius nuodėmės, šventėjant.

Sekmininkų pastorius Anatolijus Dmitrukas savo gyvenimo pavyzdžiu dalinosi, koks svarbus gyvas, gilus, veiksmingas, asmeniškai išgyventas Dievo žodis. Ypač tuomet, kai tenka rinktis, ar sekti toliau Kristų, ar atsitraukti. „Gal ir jūs norite mane palikti?" - paklausė Jėzus savo mokinių. Šį Jėzaus klausimą pastorius išgirdo dar būdamas jaunas, palikęs tėvų namus ir ištrūkęs iš griežtos mamos priežiūros. Tačiau meilė Dievo žodžiui, asmeniškas prisilietimas skaitant jį šeimoje vaikystėje, padėjo teisingai pasirinkti, kaip anuomet rinkosi apaštalai: „O kur mums eiti? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius". Vėliau pastorius meldė vienybės ir Dievo žodžio apreiškimo namuose bei bažnyčiose.

Rimantas Kupstys pratęsė nuskambėjusios giesmės „Susijunkim" motyvą - šioje žemėje mažai kas mus sujungia, daugiau yra to, kas išskiria, net religijos. Tačiau Jėzus yra mūsų sutaikymas. Jis sutaikė mus su savimi ir broliais. Linkėdamas daugiau ieškoti Jėzaus, gilintis į Dievo žodį, taip tampant panašiems į Jį, meldė Kristaus pažinimo. „Mums nereikia kovoti dėl nuosavybės teisių, nes Jėzus priklauso mums visiems", - kalbėjo vyskupas.

Baptistų atstovas diakonas Robertas Peteraitis prisiminė Jėzaus maldą dėl tikinčiųjų vienybės (Jn 17, 20) ir drauge pasidžiaugė, kad su „Tikėjimo žodžio" bendruomene ne kartą teko skelbti evangeliją - per „Vaikų kalėdas" ar Vilties festivalyje. Visus susirinkusius jis kvietė kartu vieningai skelbti netikintiems Gerąją naujieną, pristatydamas evangelizacinę interneto svetainę www.ieskauDievo.lt.

Pastorius Artūras Rulinskas išsakė savo maldos intenciją: būkime pasaulyje, bet ne iš pasaulio, kviesdamas „eiti per Samariją", eiti mums nemaloniais keliais, ieškant pražuvusiųjų ir dalinant žmonėms gyvybės vandenį. Kad bažnyčia skleistų Evangeliją bendradarbiams, draugams, savo miestui, rajonui. Kad nesididžiuotų savo forma, liturgija, istorija, bet padėtų pražuvusiems.

Galiausiai po bendros giesmės „Tėve mūsų" pastorius Darius Širvys trumpai apibendrino išsakytas maldos intencijas, kviesdamas gyventi ne tik Dvasia, bet ir Tiesa, gilintis į Dievo žodį ir nešti tą tiesą netikintiems. „Būkite tvirti, nepajudinami, gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje", - linkėjo pastorius ir pakvietė bendrai išsakyti Apaštališką tikėjimo išpažinimą.

Džiugu, kad ekumeninės pamaldos mūsų bažnyčioje vyksta jau ne vienus metus. Buvo gera matyti susirinkusius evangelinių bendruomenių ganytojus ir tikinčiuosius, po maldos bendraujančius vieni su kitais fojė surengtoje Agapėje.