Tikime. Liudijame. Dalijamės

Spausdinti

btz.lt „Nuostabi vieta pradėti suprasti..." Taip teologines studijas EBI lakoniškai apibūdino trečio kurso studentas Miroslavas. Kviečiame paskaityti dar kelių EBI studentų pamąstymus apie teologinių studijų naudą krikščionio gyvenime.

Teologijos pagrindų studijos davė daugiau nei tikėjausi

 

Po dvejų metų studijų Evangeliniame Biblijos Institute Šiauliuose su šypsena prisimenu laikus, kai teologinės studijos atrodė skirtos tik „aukštesnio" rango tikintiesiems. Apie dvejų metų krikščionybės pagrindų studijų galimybę sužinojau visiškai atsitiktinai - išankstiniame artėjančios stovyklos vadovų susitikime užtikusi ant stalo nekaltai padėtą EBI studijas reprezentuojantį lankstinuką.Pasiėmiau, nors nieko rimto tuo metu negalvojau. Sako, kad lankstinukai nėra pats geriausias informacijos šaltinis, tačiau, mano atveju, jis mane atvedė į studijas - grįžusi namo pavarčiau, nurodytame internetiname puslapyje paskaičiau apie galimybes, studijų lankstumą. Susidomėjau. „Nuo rudens pradėsiu vadovauti Biblijos studijų grupelei namuose, tai gal studijos EBI duos daugiau žinių, kas yra krikščionybė, dėl ko ir kuo tikime, suteiks „išminties", geresnio suvokimo ir pasitikėjimo", - pamaniau.

Praėjus šiems dvejiems metams drąsiai galiu sakyti, kad studijos EBI pateisino mano lūkesčius. Studijų metu pakartojau / užtvirtinau krikščionybės pagrindus, istorinius krikščionybės aspektus; dar labiau suvokiau Biblijos analizavimo atsakomybę; dvasinio augimo svarbą - visa tai buvo naudinga man ir kaip Biblijos grupelės vadovei, ir kaip as-menybei. Tačiau labiausiai mane džiugina, kad studijos ne tik pateisino mano lūkesčius, bet ir juos pranoko - Dievas studijų metu davė daugiau, nei aš tikėjausi.

Į vieną sesiją važiavau po konflikto darbe ir, mano nuostabai, visos sesijos metu dėstytojai lietė tokias temas kaip tarpusavio santykiai, dvasinė branda, žmogaus nuodėmingumas ir t. t. Į kitą sesiją važiavau sužinojusi apie draugės svarstymus dėl tapatybės, ir tuo metu sesijoje kaip tik nagrinėjome temas apie žmogų supančią aplinką ir jos daromą įtaką, lytiškumą, krikščionišką etiką, įvairius judėjimus visuomenėje. Dar prisimenu, kaip kartą važiavau į sesiją dvejodama Biblijos studijų svarba žmogaus gyvenime, ir tuo metu kaip tik krikščionybės istorijos paskaitoje buvo nagrinėjama tema apie asmenybes, paskatinusias reformaciją Bažnyčioje, ir jų ypatingą santykį su Šventuoju Raštu (kas ir paskatino pokyčius ne tik šių žmonių, bet ir visos žmonijos gyvenime) - šie išgyvenimai yra tik dalis mano patyrimų. Po kiekvienos sesijos išvažiuodavau Dievo nustebinta - Jis žino mano gyvenimą, mano sunkumus, džiaugsmus, sprendimus ir net smulkmenas ir neslepia savo veido nuo manęs, bet kaip tik yra šalia, verčia apie tai mąstyti, nurodo, kaip turėčiau teisingai elgtis toje situacijoje. Laikas EBI buvo puikus Dievo artumo pajautimas.

Izaijo knygoje 55 skyriuje rašoma: „Nes mano mintys - ne jūsų mintys, o mano keliai - ne jūsų keliai, - sako Viešpats. - Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys - jūsų mintis" (Iz 55, 8-9). Dievas savo jėga gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, - LINKIU TAI PATIRTI TAU PAČIAM!

Dovilė Jakaitytė, Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčia

***
Studijos Evangeliniame Biblijos Institute visokeriopai prasmingos ir naudingos.Iš ilgų studijų metų liko kuo šviesiausi ir geriausi įspūdžiai, prisiminimai, išgyvenimai.

Visų pirma noriu paminėti, kad šiuo metu tai- vienintelė evangelinės teologijos švietimo įstaiga Lietuvoje, kurioje studijuoti gali suaugę dirbantys žmonės, neatsitraukdami nuo savo tiesioginių darbo ir šeimos atsakomybių. Už šią galimybę esu dėkinga instituto sumanytojams, steigėjams ir įgyvendintojams.

Lanksti mokymosi sistema leido savo tarnystę praturtinti profesionaliomis teologijos, psichologijos, bažnyčios istorijos žiniomis, nepalikus tarnystės lauko ir šeimyninio gyvenimo atsakomybių. Man tai buvo itin svarbu. Mat nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ir aš iš pašaukimo pradėjau tarnauti bažnyčioje kaip pastorė, tačiau neturėjau pastoracinių žinių ir patirties. Ilgą laiką neturėjau galimybių įgyti teologinių žinių, nepalikus savo, kaip pastorės ar jaunos mamos, atsakomybių. EBI tobulai išsprendė mano poreikį studijuoti ir tarnauti.

Taip pat labai vertinu instituto betarpišką, geranorišką aplinką, kūrybinę akademinę atmosferą. Man labai patiko tarptautinis instituto dėstytojų ir tarpkonfesinis studentų kolektyvas, kuriame dominavo broliškas ir seseriškas geranoriškumas. Gerbėme lietuvių dėstytojus. Tai mūsų brangūs tautiečiai, įgiję evangelines studijas kitose tautose, o šiuo metu besidarbuojantys teologijos labui Lietuvoje. Dauguma jų yra ir pastoriai, ištikimai triūsiantys Viešpaties vynuogyne. Dvigubą pagarbą pelnė užsieniečiai dėstytojai - misionieriai, kurie su studentais bendraudavo mūsų gimtąja kalba: bendraudavo su mumis atvirai, nuoširdžiai, demonstruodami ne tik vakarietišką, bet ir krikščionišką aukštą bendravimo bei studijų kultūrą. Paskaitų metu mėgome diskutuoti tarpdenominaciniais bendruomenių teologijos ir tarnystės klausimais, ieškodami bendrų ir skirtingų požiūrio taškų.Ši patirtis išties vertinga, nes leido ir save kritiškiau vertinti. Interaktyvios paskaitų dalys - ne mažiau žavingos, kai studentai taikydavo žinias grupelėse, atlikdami praktines užduotis.

Dar viena stiprioji instituto pusė - praktinė teologija, kurią studentai visokeriopai skatinami diegti ir taikyti savo bažnyčiose. Instituto pagrindinis siekis - tai, ką išmokome, atiduoti savo bažnyčiose pagerinant savo tarnavimo kokybę ir kuriant naujus tarnystės laukus. Džiaugiuosi, kad ne tik aš baigiau tokias naudingas studijas, bet ir daugiau bendruomenės narių. Žinau, kad studijos praplečia ir keičia kiekvieno studijuojančio požiūrį į tarnystę.

Galiausiai džiaugiuosi, kad EBI galėjau tyrinėti, gilintis ir rašyti savo darbą pastoracine tema: apie moterų ganytojų tarnavimą Lietuvos evangelinėse bažnyčiose. Institutas yra atvira tyrimų, diskusijų ir polemikos erdvė, kur gali gyvuoti evangelinė teologinė mintis.

Anželika Krikštaponienė, „Tiesos žodžio" bažnyčios pastorė

***
Šios studijos kažkuo ypatingos. Besimokydamas stengiuosi įgauti įvairių įgūdžių, studijos paprastai man būdavo kaip įrankis siekti karjeros, įgyti tam tikrą profesiją. Teologijos studijos yra kitokios, nes pirmiausia jos suteikia platesnį realybės matymą ir suvokimą. Studijuodamas konkrečią profesiją universitete, dažniausiai mokausi to, kas reikalinga ir pasitarnauja gyvenant pasaulyje, o studijuodamas EBI daugiausiai gavau naudos sau, - tai, kas reikalinga man pačiam.

Pirmiausia EBI studijos praplėtė mano suvokimą apie Dievą, padėjo giliau pažinti Šventąjį Rašą, kitaip tariant, sustiprino mano asmeninį tikėjimą. Žinoma, šios studijos taip pat davė ir praktinę vertę, geriau pradėjau suprasti, ką reiškia gyventi krikščioniškai tarnaujant Dievui bei savo artimui. Todėl tikrai manau, jog šios studijos yra vertingos kiekvienam tikinčiam krikščioniui, ypač kai jos organizuojamos Lietuvoje ir už prieinamą kainą.

Vaidotas Ickys, Evangelikų reformatų lektorius

***
Mano įspūdžiai apie laiką, praleistą besimokant EBI, - tik patys geriausi. Dėkoju Dievui, kad vienas brolis Kristuje parekomendavo, padrąsino bei paragino žengti šį žingsnį - studijuoti teologiją. Aš pats pradžioje dėl to dvejojau, nes nebuvau nei pamokslininkas, nei pastorius, o tik namų grupelės vadovas, taip pat nebuvau įsitikinęs, koks mano pašaukimas. Šiandien šį apsisprendimą mokytis vertinu kaip vieną iš svarbesnių gyvenimo pasirinkimų tikėjimo kelyje. Drąsiai galiu teigti, kad studijavimo metai buvo didelės Dievo malonės laikas.

Įgijau ne vien tik daug teorinių žinių, bet atradau savyje gebėjimų, kurių anksčiau nenaudojau (pvz., rašymas, dėstymas, pamokslavimas), taip pat atsivėrė didesnės galimybės panaudoti tiek žinias, tiek įgūdžius tarnaujant bendruomenėje. Tai paskatino būtent EBI dėstytojų nuostata, kad studentams svarbu susieti įgytas žinias praktiškai tarnaujant savo bendruomenėse.

Labiausiai vertinu tai, kad keitėsi mano krikščioniška pasaulėžiūra, mąstymas, požiūris į daugelį dalykų, supratimas apie Biblijos aiškinimą, santykis į istorinį krikščionybės palikimą. Buvo „suremontuoti" seni (teoriniai, teologiniai, mokymo) pamatai, dalis jų (sudėtų tikėjimo pradžioje) buvo „išmontuoti" ir pakeisti naujais, patikimesniais pamatais, kurie yra daugiametės krikščionybės istorijos išbandyti, ant kurių seniai stovi klasikinis protestantizmas. Ne kartą per paskaitas vis susimąstydavau: „Kodėl aš šių tiesų negirdėjau prieš 20 metų, kai tik įtikėjau?!"

Didelį įspūdį padarė paskaitos, kuriose buvo gvildenami krikščionybės ir kultūros santykio problemos tiek iš istorinės, tiek iš šiuolaikinės perspektyvos. Studijos padėjo ne tik geriau suvokti krikščioniško mokymo tiesas, bet ir susigaudyti šiandieninėje postmodernioje kultūroje, suprasti bažnyčios vietą joje, efektyvaus dialogo būdus, padedančius perduoti evangelines tiesas šiuolaikiniam pasauliui. Kadangi ši tema mane domino labiausiai, todėl pasirinkau ją plačiau gvildenti baigiamajame bakalauro darbe „Reformacijos teologinių idėjų įtaka Vakarų kultūros pokyčiams". Manau, kad geros teologinės studijos padeda krikščionims suformuoti požiūrį, remiantis Biblija ir istorine krikščionybės patirtimi, į daugelį sričių: politiką, ekonomiką (darbą, profesiją), socialinius santykius, meną, šeimą, filosofiją ir t. t. Taigi, dar vienas EBI privalumas - šiame institute buvo nemažai paskaitų, kuriose analizuotos minėtos kultūros sritys.

Evangelinio tikėjimo krikščionims, trokštantiems mokytis, nedvejodamas rekomenduočiau rinktis EBI. Čia studijuojant nereikia palikti darbovietės, gyvenamos vietos, bažnyčios, šeimos ar pan., nes sesijos vyksta vieną savaitgalį per mėnesį (Šiauliuose) arba vieną šeštadienį per mėnesį (Vilniuje), o mokymosi procesas tęsiasi namuose. Studijos skirtos ne vien tik būsimiems teologams-akademikams, pastoriams, pamokslininkams; įgytas žinias galima pritaikyti įvairiose kitose bažnyčios tarnavimo srityse arba socialinėje, švietėjiškoje veikloje.

Mūsų bendruomenės kelio pradžioje mus formavo tam tikra „tradicija", t. y. tam tikras supratimas apie krikščionišką dvasingumą, kai į teologiją, teologines studijas buvo žiūrima įtariai ar pan. Tiems broliams ir sesėms, kurie ir šiandien pilni atsargumo ir įtarumo teologinio išsilavinimo atžvilgiu, galiu paliudyti ir patikinti, kad studijos nesugriovė ir nesumažino mano tikėjimo ar užsidegimo tarnauti Viešpačiui, atvirkščiai - tik sustiprino.

Pamenu, kaip studijų pradžioje reikėjo perskaityti S. Grenzo knygą „Sukurti bendrystei". Pirmame skyriuje jis rašo, kad kiekvienas krikščionis yra teologas ir kad teologija visų pirma siejasi ne su akademiniais dalykais, bet su gyvenimu. Autoriaus teigimu, kiekvienas, neatsižvelgiant į religinį išpažinimą (arba jo nebuvimą), turi įsitikinimų sistemą apie Dievą ir pasaulį, kuri neišvengiamai atsispindi ir praktiniame gyvenime. Kiekvienas, keldamas klausimą „Kuo iš tiesų aš tikiu?", nori nenori atsiduria teologijos srityje. Todėl nereikėtų savęs klausti „Ar man reikalinga teologija?", „Ar aš būsiu teologas?", bet „Ar aš būsiu geras teologas?", „Ar aš sieksiu suformuoti pasaulėžiūrą, kuri būtų bibliškai pagrįsta ir teisinga?" Taigi, aš pritarčiau minėto autoriaus nuomonei - krikščionims žodis „teologija" neturėtų kelti baimės ar antipatijos. Pritarčiau, kad tikintysis turėtų augti Dievo pažinimu, nesibaimintų vis naujai įvertinti savo pasaulėžiūros Biblijos bei istorinio krikščionybės teologinio paveldo šviesoje, nebijotų visa ištirti ir to, kas gera, laikytis bei tai, kas abejotina, - atmesti (pagal 1 Tes 5, 21). Manau, viena iš pagalbos priemonių, siekiant minėto tikslo, yra susistemintos teologinės studijos, kurias ir siūlo EBI.

Tomas Dičius, Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčios vyresnysis