"Jūs žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.” (Mt 5,13)

Biržų evangelikų reformatų klebonas ir Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas kun.Rimas Mikalauskas spalio 30 - lapkričio 5 dienomis oficialiu Vokietijos ambasadorės Jutta Schmitz Lietuvoje kvietimu dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Reformacija 500. Švęsdama Reformacijos dieną Vokietija taip pat žengė į naujuosius Reformacijos metus. Europa skaičiuoja jau 500-uosius metus nuo tada kai M.Liuteris paskelbė savo tezes.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Biržų Seimo nario A.Zeltinio iniciatyva kiti metai ir Lietuvoje dedikuoti šiai svarbiai sukakčiai, apie tai kokiomis nuotaikomis pasitinkama ši šventė Vokietijoje ir kalbamės.

Nors Vokietija nevienalytė ir sudaryta iš 16 federatyvinių žemių, vienose daugiau protestantų, kitose dominuoja katalikų tikėjimas, tačiau ir istoriškai, ir vertinant šių dienų aktualijas, tai vienas svarbiausių protestantizmo centrų, todėl įdomu sužinoti kaip vokiečiai švenčia šią svarbią sukaktį?

Tai yra nacionalinės reikšmės įvykis, kuris susilaukia daug žiniasklaidos dėmesio. Pats prezidentas sako kalbą, vyksta daug renginių. Minima pamaldomis bažnyčiose. Vyksta koncertai dedikuoti šiai progai. Mes buvome Berlyno nacionaliniame muziejuje, kuriame Reformacijos metams ruošiamos parodos. Tokia sukaktis švenčiama kas 100 metų. 19 amžiuje minint tokį jubiliejų buvo įsteigtas Gustav Adolf fondas, kuris savo parama prisidėjo ir prie klebonijos atstatymo Biržuose. 20 amžiaus akcentas – Liuteris ir vokiečių tauta. Liuteris išversdamas Bibliją suvienija ir išskiria tautą kaip vieną naciją. Į tai šiandien žiūrima labai negatyviai ir, mano nuomone, nueita į kitą kraštutinumą – esam viskam labai tolerantiški.

Ką reiškia kraštutinė tolerancija? Ar būti tolerantiškam kitiems nėra vertybė?

Pačios Reformacijos šerdis yra tiesa. Liuteris sako: „Aš čia stoviu, aš kitaip negaliu“. Biblijos tiesa. Ką reiškia Reformacija? Tai kova už tiesą. Liuteris buvo pasiryžęs sudegt ant laužo liudydamas tiesą. Šiandien nelieka konfrontacijos, apie viską kalbama diplomatiškai, gražiai, tačiau šiandien Reformacija netekusi to paties sūrumo, aštrumo. Labai jaučiama laiko dvasia, kad mes visi labai tolerantiški netgi tiesos sąskaita. Biblijoje irgi kalbama apie netikrus pranašus, kurie kalba tai, ką žmonės nori girdėti, užuot liudiję tiesą.

Sekuliarizacija yra didžiausias krikščioniško pasaulio susirūpinimą keliantis reiškinys, ar tai reiškia, kad žmonės neranda tiesos Bažnyčioje?

Mes vis svarstome, kodėl Bažnyčioje nėra jaunimo? Todėl, kad nėra konfrontacijos. Ypač jaunimas yra radikalus – jie nori tiesos ir kada pateikiama tokia pliurza, jie nusigręžia ir ieško tikrumo. Vyresni žmonės nori gyventi ramiai, o jaunimas renkasi kuria linkme savo gyvenimą nugyventi. O kai tikėjimas nebeturi jam būdingo sūrumo ir jautrumo tiesai, jaunimas lieka nuošalyje. Jiems neįdomu.

Baigiant mūsų pokalbį, pasidalinkite gražiausiu patyrimu iš šio vizito.

Kai nuvažiuoji kažkur norisi kažkaip užfiksuoti tą buvimą. Aš turiu tokį įprotį – pagiedoti lietuviškai. Lankėmės autentiškoje Augustinų vienuolyno koplyčioje, kur tas tikrasis gyvenimas virė. Vis dar išlikusios tos pačios plytelės ant kurių M.Liuteris ir visi kiti vienuoliai vaikščiojo. Toje koplytėlėje nėra jokių paveikslų, jokių krucifiksų – tikra reformatiška koplytėlė, todėl visiems išeinant pagiedojau giesmę. Įdomu tai, kad paskutinę dieną išgirdau daug padėkų. Giesmė, malda ir bendras Dievo Žodžio skaitymas suvienija ir paliečia žmonių širdis kur kas labiau nei linksmybės ir koncertai.