pro memoria

Vargonininkui Edmundui Meškauskui

Balandžio 25 d.  mirė buvęs Vilniaus ev. reformatų bažnyčios vargonininkas Edmundas Meškauskas.

E.Meškauskas gimė 1935 metais gegužės 10 d. Panevėžyje. 1955-56 metais mokėsi tuometinėje Valst. konservatorijoje. Pradėjo vargonuoti Vilniaus bažnyčiose. Po Sąjūdžio suvažiavimo reformatai greit atgavo bažnyčią – buvusį kino teatrą Kronika.

E.Meškauskas tapo pirmuoju Vilniaus ev. reformatų parapijos vargonininku, ėmėsi organizuoti chorą: iš pradžių tai buvo nedidelė giedotojų grupelė, sudaryta iš galinčių ir norinčių giedoti per pamaldas ar laidotuves. Pradėjo mokyti sudėtingesnių, gražesnių giesmių. Dalį repeticijų skirdavo pramokti giesmėms iš Giesmyno tos dienos pamaldų giedojimui. Jo dėka vilniečiai reformatai išmoko taisyklingai giedoti pagal vokiečių giesmynus.

Choras tvirtėjo, išaugo į gana pajėgų Vilniaus ev. reformatų chorą, pradėjo važinėti į kitų miestų parapijas. Pirmoji išvyka buvo į Kėdainius. Vadovaujamas vargonininko E. Meškausko Vilniaus ev. reformatų choras dalyvavo iškilmingose kunigaikščių Radvilų perlaidojimo pamaldose Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje.

Vėliau choras buvo nuolatinis dalyvis Evangelikų reformatų Sinoduose.

Vilniaus ev. reformatų chorui E.Meškauskas vadovavo iki 1992 m. pabaigos.

Vargonuodamas Vilniaus reformatų bažnyčioje išleido giesmių rinkinius Advento giesmės, Kalėdų giesmės, į kuriuos įdėjo savo išverstas ir harmonizuotas reformatų bažnyčiose giedamas giesmes. Pats sukūrė keletą originalių giesmių: Tave Dieve garbinam,  Nun dimitis (liet. Dabar galiu Valdove...) pagal Luko evangelijos 2 skyriaus 29-32 eilutes, kuri Vilniaus reformatų choro Giesmė repertuare buvo ilgus metus.

Išėjęs į pensiją, turėdamas daugiau laisvo laiko, peržiūrėjo savo sukurtas ar harmonizuotas giesmes, ruošė spaudai, bet nespėjo išleisti bažnyčios liturginiams metams skirtų giesmių rinkinių.

Mirė vargonininkas Edmundas Meškauskas balandžio 25 d. savo namuose dėl įsisenėjusio širdies nepakankamumo. Palaidotas  gegužės 6 d. Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Nepaisant įvairių nesklandumų, vargonininko Edmundo Meškausko muzikinis indėlis į Vilniaus ev. reformatų bažnyčios gyvenimą yra didelis. Vargu ar kas kitas būtų drįsęs tuo metu – 1988 metų rudenį, dar nepaskelbus Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo – suburti bažnytinį chorą, mokyti giedojimo pradžiamokslio...

Vilniaus ev. reformatų parapijos taryba