Atraskite laimę Dieve

Spausdinti

Jei esate krikščionis, esate pašauktas tarnystei. Visai nesvarbu, ar dirbate aukštos kvalifikacijos darbą, ar tik keičiate padangas. Martynas Liuteris yra pasakęs: „Mes visi esame kunigai, nes esame krikščionys“ (1 Pt 2, 9; Apr 5, 10). Mes esame pašaukti tarnauti kitiems – parodyti jiems Dievą ir atvesti juos prie Kristaus sosto.

Mūsų krikščioniškas pašaukimas tarnauti kitiems vieniems gali atrodyti įdomus, kitiems bauginantis. Tačiau, kalbant apie mūsų pastangas padėti kitiems tikėti ir bręsti Kristuje, visiems mums galioja viena pagrindinė taisyklė: negali kito nuvesti ten, kur pats nesi buvęs.

Jei krikščioniškos tarnystės tikslas yra mokyti kitus mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis, negalėsite jų to išmokyti, jei patys kartu neisite šiuo keliu. Deja, ir tai liūdina, dauguma žmonių elgiasi būtent taip.

Pasirūpinkite deguonimi

Prieš skrydį lėktuvu instruktažo metu visada girdime nurodymą: „Nelaimės atveju, prieš padėdami aplinkiniams, visų pirma patys užsidėkite deguonies kaukę.“ Kodėl? Priežastis paprasta: jei jūs nepasirūpinsite deguonimi, kuris būtinas, kad jūs išgyventumėte, negalėsite padėti ir aplinkiniams.

XIX a. pradžioje Džordžas Miuleris vadovavo našlaičių namams Anglijoje. Jis visuomet sakydavo, kad pagrindinis ir svarbiausias jo uždavinys – meldžiantis ir skaitant Bibliją pačiam atrasti laimę Dieve. Visų pirma tavo širdis turi džiūgauti ir būti laiminga – ne kitų, o tavo! Panašiai mąstė ir Robertas Murray McCheyne'is, XIX a. gyvenęs pastorius, kuris sakė: „Didžiausias žmonių, kuriems aš tarnauju, poreikis yra mano šventumas.“

Jei tarnystės tikslas yra padėti žmonėms puoselėti, vystyti santykius su Kristumi, mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti nuolatos gilinti savo bendrystę ir santykius su Juo. Liūdna, tačiau sakoma, kad daug krikščionių pasineria į tarnystę ir moko kitus, bet mažai laiko skiria, kad patys geriau pažintų Dievo žodį. Tarnystė jiems tapo svarbesnė už asmeninį ryšį su Kristumi. Laikydamiesi antrojo įsakymo – mylėti savo artimą, jie pamiršo pirmąjį – mylėti Viešpatį visa savo širdimi, visa siela ir visu protu (Mt 22, 37–39). Tačiau taip gyvendami ilgai laimingi nebūsime.

Atiduokite tai, ką gaunate

Jei jūs pats asmeniškai nesate pripildytas Dievo ir Jo žodžio, ką jūs galėsite duoti kitiems, ką galėsite jiems patarti? Jei bendrystė su Dievu nėra jūsų prioritetas, jūs neišvengiamai tarnausite savo pastangomis, o ne Kristaus jėga (Jn 15, 5–8; Kol 1, 28–29).

Kai Jėzus lankėsi pas Mariją ir Mortą, seserys elgėsi skirtingai (Lk 10, 38–42). Morta paniro į rūpesčius, norėdama suruošti Jėzui ir jo bendrakeleiviams puotą. Koks produktyvus tarnavimas! Tik pagalvokite, kokiam būriui žmonių ji patarnavo – kokia didelė jos meilė! Tačiau Kristus šią situaciją matė kitaip. Jis papriekaištavo jai dėl neteisingų vertybių.

Tą dieną Gelbėtojo pagyrų sulaukė Marija. Marijai atrodė, kad jos „patarnavimas“ svečiams nėra toks reikšmingas, kad vertingiau yra sėdėti prie Kristaus kojų, garbinant, klausantis Dievo žodžio ir Juo mėgaujantis. Kaip ir Džordžui Miuleriui, Marijai svarbiausias dalykas buvo – kad jos pačios širdis atrastų laimę Dieve. Jėzus pagyrė ją už tai, sakydamas, kad Marija pasirinko geriausią dalį, būtiniausią dalyką gyvenime (Lk 10, 42).

Kurią dalį renkatės jūs? Jei esate krikščionis, svarbiausias jūsų prioritetas turėtų būti jūsų asmeninė draugystė su Dievu. Tai yra amžinasis gyvenimas. Jėzus sakė: Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį ir jos sudegs (Jn 15, 6). Tačiau tie,  kurie pasilieka Jėzuje, gali prašyti, ko panorėję, ir Dievas juos išklausys (Jn 15, 7). Ar norėtumėte, kad šis pažadas išsipildytų jūsų gyvenime ir tarnystėje?

Atraskite pasimėgimą Jame

Kaip mes pasiliekame Kristuje? Kai Jo žodis mumyse pasilieka (Jn 15, 7). Skaitykite Žodį, įsiminkite jį, melskitės pagal tai, ką perskaitėte. Tai – pagrindinis būdas, kaip mes kasdien bendraujame ir puoselėjame savo santykius su Jėzumi.

Tuomet, kai eisime tarnauti kitiems – skaitysime Bibliją savo vaikams, sudrausime netinkamas nuostatas turintį darbuotoją ar konsultuosime sunkų laikotarpį išgyvenantį bažnyčios narį, – Dievo žodis natūraliai liesis iš mūsų lūpų, jį liudys ir mūsų gyvenimas. To mes visi ir norime.

Jei kasdien puotaujame su Dievu, maitindamiesi Jo žodžiu, kiti rinks trupinius nuo mūsų stalo, kol mes ruošite jiems valgį. Daugelis mūsų kartos žmonių badauja, nes per daug laiko praleidžia prie televizoriaus, žaisdami internetinius žaidimus ar naršydami socialiniuose tinkluose. Jei didžiąją savo laisvo laiko dalį skiriate būtent šiems dalykams, neatrasite pasitenkinimo, kurio ilgisi jūsų siela.

Jei bėgsite paskui Kristų, mylėdami Jį visa savo širdimi, siela, protu ir jėgomis, kiti bėgs paskui jus. Krikščioniška tarnystė – kaip potvynis. Kasdien turime atrasti laiko pabūti vieni su Kristumi, skaitydami Jo žodį ir melsdamiesi. Kai atrasime pasimėgimą Dieve, mes būsime pasiruošę ir gabūs tą džiaugsmą perteikti ir savo šeimos nariams, ir draugams, ir bažnyčiai.

Iš www.desiringgod.org

vertė Raimonda Jašinauskienė