Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai atidaryta išskirtinė istorinė paroda, skirta Reformacijos 500 metų jubiliejui. Parodos „Maištaujančios knygos“ ekspozicijoje XVI–XVII a. knygos, Reformacijos augintinės, kėlėjos, puoselėtojos ir skleidėjos, saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose.

Parodos atidaryme Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas pažymėjo, kad bibliotekos ekspertų ir tyrėjų parengta ekspozicija liudija ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, bet yra ir Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo ir kitų gyvenimo sričių modernizacijos liudininkė. „Biblioteka, kaip nacionalinė kultūrinės atminties saugykla ir sklaidos institucija, nešiojanti Martyno Mažvydo, parašiusio pirmąją lietuvišką knygą, vardą, pagal savo vykdomą misiją ir veiklą yra Tautos namai. Ir, kaip juokaudami sakome, Nacionalinėje bibliotekoje vyksta tik nacionalinio masto renginiai. Šiandien yra būtent tokia proga, būtent toks renginys, būtent tokią parodą atidarome“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas. Jis padėkojo parodos iniciatoriams, organizatoriams, partneriams ir rėmėjams.

Goethe’s instituto vadovas Detlefas Gericke džiaugėsi pirmą kartą pamatytu Martyno Mažvydo katekizmu. „Šioje bibliotekoje – sukaupti didžiuliai lobiai. Tačiau ne mažesnis lobis yra čia dirbantys žmonės, kurie iš saugyklų prikėlė ir taip įdomiai pristatė Reformacijos laikų turtus. Vokiečių kalboje žodis schatz reiškia ne tik meno lobį, vertybę, bet ir labai svarbų žmogų. Jūsų Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir jos komanda atitinka abi šio žodžio reikšmes“, – parodos organizatorių darbą gražiai įvertino svečias iš Vokietijos.

Lenkų instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis pažymėjo, kad Reformacija Lietuvoje neįsivaizduojama ne tik be vokiškos, bet ir be lenkiškos spalvos. „Reformacijos laikotarpis LKD – be jokios abejonės, yra vienas įdomiausių, o Lietuvai – išskirtinai svarbus. Mikalojus Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis – sunku pervertinti jų svarbą Lietuvos istorijoje. Kėdainiai, Biržai – tapo to laiko neformaliomis Reformacijos sostinėmis. Reformacija svarbi Lietuvos identiteto dalis, gaila, kad ne tokia reikšminga kaip Estijoje ar Latvijoje“, – kalbėjo M. Lapczynskis.

Daugiau nei du dešimtmečius Reformaciją Lietuvoje tyrinėjanti Vilniaus universiteto profesorė habil. dr. Dainora Pociūtė atkreipė dėmesį į tai, kad ekspozicijoje pristatytos visų Reformacijos krypčių – liuteronų, kalvinistų, antitrinitorių (radikaliųjų Reformacijos atstovų) darbai ir net kontrreformatoriškos knygos, katalikų teologų atsakas į Reformacijos knygas. „Tai neabejotina parodos sėkmė, gylis ir geras laidas“, – pabrėžė profesorė.

Parodos atidarymo iškilmes sumaniai vedė prof. dr. Deimantas Karvelis, jis visiems susirinkusiems palinkėjo atrasti kuo daugiau pažinimo džiaugsmo ekspozicijoje ir, svarbiausia, – nepamiršti šios parodos kvapo. „Reformacija į Lietuvą atnešė ne tik knygas gimtąja kalba, bet ir naują kvapą. Specialiai parodai „Maištaujančios knygos“ kvapų meno grupės „Hortus apertus“ kvapų menininkai sukūrė Reformacijos kvapą. Tad, parodą galima ne tik išvysti, paglostyti akimis, bet ir išsinešti istorijos kvapą su savimi“, – intrigavo prof. dr. D. Karvelis.

Kvapų kultūros specialistė Laimė Kiškūnė pasidalino įspūdžiais apie Reformacijos kvapo kūrimo procesą. „Užuosti 500 metų istorijos dulkes, užuosti knygas, odą, tuos žmones, kurie jas skaitė, nepamiršti, kad tai buvo ir draudžiamų, deginamų knygų ir bažnyčių kvapas, kitaip mąstančių, kitaip tikinčių kankinimai ir žudymai... Reformacija kaip niekas kitas darė įtaką mūsų pojūčiams, panaikino šventeiviškumo kvapą, įleido laisvės aromato, o Dievo žodis pradėjo kvepėti knyga“, – ateiti pauostyti parodos kvietė parfumerė L. Kiškūnė.

Per visą parodos atidarymą skambėjo Martyno Mažvydo laikų muzika. Ją atliko senosios muzikos ansambliai „Ignis“ ir „Chiaroscuro“. Nacionalinėje bibliotekoje pirmą kartą skambėjo istorinio instrumento – klavesino, gotikinės arfos garsai.  Senosios muzikos specialistas Vilimas Norkūnas patraukliai pristatė koncerte skambėjusius XVI—XVIII a. bažnytinės ir pasaulietinės muzikos kūrinius. Klausytojų ausis džiugino pasaulinį pripažinimą pelniusių kompozitorių P. Sweelincko, H. Schützo, Cl. Monteverdi, G. Frescobaldi, T. Merulos, G. B. Cocciolos kūriniai, taip pat Lietuvoje dirbusių reikšmingų kompozitorių H. Fincko, M. Gomolkos kūryba.

Parodos lankytojus pasitinka Martyno Liuterio žodžiai: „Negaliu pakęsti jokių nustatytų Šventojo Rašto aiškinimo taisyklių, nes Dievo žodis, skelbiantis visišką laisvę, yra nesurakinamas.“  O išlydi citata iš Trečiojo Lietuvos Statuto: „Būdami skirtingo tikėjimo, taiką tarp savęs išsaugosime, o dėl skirtingo tikėjimo bažnyčiose kraujo nepraliesime.“

Parodos kuratorės: Gintarė Petuchovaitė-Majauskė ir Milda Kvizikevičiūtė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresniosios metodininkės-tyrėjos.

Paroda „Maištaujančios knygos“ atvira lankytojams iki gruodžio 18 dienos. Jūsų dar laukia ir edukaciniai parodos renginiai.

 Išsami programa.

LNMMB