Reformacijos minėjimo Lietuvoje atgarsiai

Spausdinti

Vokietijos spaudoje pasirodė gan išsamus straipsnis apie 2017 metais Reformacijos jubiliejaus minėjimą Lietuvoje ir Lietuvos ev. liuteronų bei ev. reformatų Bažnyčias: Die Reformation in Litauen ins Licht gerückt (Reformacija Lietuvoje iškelta į šviesą), kurį išvertė Vokietijoje gyvenanti Rasa Jasiukėnaitė - Oesterwinter. Publikuojame mums aktualias straipsnio vietas. 

Daugiau nei 75 procentai iš beveik trijų milijonų Lietuvos gyventojų yra Romos katalikų tikėjimo. Protestantų tėra vos 27 tūkstančiai. Iš jų 20 tūkstančių priklauso evangelikų liuteronų Bažnyčiai, o likusieji 7 tūkstančiai yra evangelikų reformatų Bažnyčios nariai.

Likusieji 4% priklauso rusų  Ortodoksų Bažnyčiai. Ši informacija pateikiama vokiečių evangelikų bažnyčios leidinyje apie Baltijos šalis.

Nors protestantai sudaro mažumą, tačiau  kaip ir daugelis kitų, lietuviai praėjusiais metais šventė Reformacijos 500 metų jubiliejų. Tam kelią atvėrė parlamentas, priimdamas atitinkamą sprendimą ir visus tuom nustebindamas, nes niekas šito nesitikėjo, sako kun. T. Šernas. Jis yra reformatų bendruomenės, esančios Vilniaus centre, kunigas ir nuo 2010 metų generalinis superintendentas bei Lietuvos nacionalinis didvyris. Jis įsitikinęs, kad parlamente dauguma pasisakė už Reformacijos šventimą, nes Martyno Liuterio idėjos po daugelio metų vėl tampa visuomenei aktualios. <...>. Taigi, buvo leidžiama transliuoti pamaldas per  valstybinę televiziją, vyko per 100-ą renginių visoje Lietuvoje, o taip pat buvo pastatyta opera apie Liuterio tezes. Visa tai ir daugelį kitų žinotinų dalykų galima paskaityti internete www.reformacija500.lt

Mes galėjome Reformacijos jubiliejų švęsti visoje Lietuvoje, dalyvaudami daugelyje renginių ir koncertų ir tuo būdu pritraukdami visuomenę, tęsia kun. Mindaugas Kairys, liuteronų bažnyčios kunigas ir diakonijos vadovas savo kalėdiniame laiške giminingai bendruomenei Vokietijoje. – Mūsų vyskupijos kieme Vilniuje buvo atidengta Liuterio skulptūra, dalyvaujant katalikų arkivyskupui ir kitiems garbingiems Bažnyčios nariams. Šis pasitikėjimas mus labai sujaudino.

Evangelikų reformatų Bažnyčios vertinimas yra įvairus.

Konsistorijos narys Holger Lahayne, pagal gimimą vokietis, bet jau 25 metus gyvenantis Lietuvoje, džiaugiasi, kad diskutuojama apie Reformaciją. Jo manymu, teologiniu požiūriu liuteronai per daug remiasi Romos katalikų bažnyčia, nutylėdami savo nuosavą profilį. Savo laiške Labas Holger ir Rima Lahayne rašo: Renginiuose daugiausia buvo kalbama apie istoriją, kultūrą ir švietimą. Nors tai ir svarbu, tačiau teologiniai ir dvasiniai akcentai buvo beveik užgožti. Šiuo požiūriu nebuvo išnaudotos visos galimybės.

Tam, kad ir pasibaigus 2017 metams ir toliau būtų diskutuojama apie Reformaciją ir todėl, kad šia tema Lietuvoje trūksta literatūros, gruodžio viduryje bus išleistas 230 puslapių rinkinys Reformacija vakar ir šiandien. Šiame rinkinyje 9 autoriai nušviečia kultūrinį Reformacijos palikimą: pamokslo reikšmę, pietizmo istoriją ir Reformacijos moteris. Kitos temos: baptistai tarybiniu laikotarpiu, taip pat kai kurių evangelikų panaudojimas komunistiniams tikslams. Šiam projektui Lietuvos kultūros ministerija skyrė 7000 eurų. Apie visą tai informuoja Lahayne laiške Labas.

Nepaisant kritikos iš reformatų pusės, atrodo, kad reformatai ir liuteronai pagrindiniais klausimais gan artimi. Krašto protestantai yra konservatyvūs; labai aukštai iškeliamas Biblijos autoritetas. Taigi, teologiniai ir etiniai klausimai sudaro žymiai platesnį konsensusą nei Vakarų Europoje, rašo Lahaynes. Pavyzdžiui, vienodų lyčių partnerystės visų Bažnyčios vadovybių atmetamos, kaip amoralios.

Daugybę dešimtmečių nebuvo veikiančių bažnyčių

Liuteronų kunigo Franko Erichsmeier‘io toks požiūris nestebina. Jis yra iš Detmoldo  ir vadovauja Lipės krašto bažnyčios partnerystės su Lietuva komitetui. Jis pasakojo, kad jau nuo 1992 metų puoselėjami ryšiai su Lietuva, ką tik (2017 m. birželio mėn.) buvo pasirašyta nauja partnerystės sutartis. Erichsmeier‘is  vadina šį lietuvių derinį toli siekiančiu konservatyviu-konfesionaliu. Net ir į moterų ordinaciją žiūrima kritiškai, nors po Nepriklausomybės paskelbimo keletas moterų buvo ordinuotos kunigėmis.

Konfesionalizmo šaknys, pagal Erichsmeierį, glūdi istorijoje. Pirmiausia, priskirtinos  laikotarpiui nuo 1945 iki 1991 metų, kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai. Nebuvo bažnytinių dokumentų, dvasininkų viso to, kas sudaro veikiančią Bažnyčią. Nekalbant jau apie kontaktus su Vakarais. Tai patvirtina generalinis superintendentas ir tautos didvyris kun. Tomas Šernas: Paskelbus Nepriklausomybę, mes turėjome viską naujai atstatyti. Tačiau nebuvo teologų.

Todėl jau nuo 1988 m. atsirado teologinis žinojimas – kaip užsienyje, sako kun. F. Erichsmeieris. Ypač amerikietiškų parapijų atstovai su savo misija vyko į Baltijos šalis. Amerikietiška dvasia su savo teologinėmis koncepcijomis gerai pritapo Lietuvoje.

O kas liko iš Reformacijos? Čia Erichsmeieris pirmiausia primena, kad, nepaisant tarybinės okupacijos, išliko nemažai evangelikų parapijų, mokančių daug evangeliškų bažnytinių giesmių. Šitai jiems labai svarbu, sako kunigas iš Detmoldo. Kitas aspektas, tai labai intensyvus diakoninis darbas, kuri atlieka liuteronų kun. Mindaugas Kairys. Jis rūpinasi tiek vaikais, tiek buvusiais narkomanais.

Straipsnį vokiškai skaitykite šioje nuorodoje.