Izoliacijos antspaudas reformatų gyvenime

Spausdinti
Žaneta Katkūnaitė
korespondentė,
Laikraštis „Biržiečių žodis“

Biržų evangelikų reformatų klebonas kun. Rimas Mikalauskas atkreipia dėmesį ne tik į karantino trūkumus, bet ir į privalomus, naujai išmoktus dalykus. R. Mikalauskas ragina tikinčiuosius daugiau laiko leisti tyloje, su savo mintimis.

Kaip bažnyčia išgyveno karantiną?
Kaip ir visa visuomenė: vieni lengviau, kiti sunkiau. Nemažai pasimokėme, sužinojome. Išgyvenome Dievo malonę nelaimėje. Pavyzdžiui, atsirado nauja sritis, kai prasideda aktyvus tarnavimas Dievo Žodžiu - interneto platformose. Taip pat akivaizdžiai suvokėme, jog joks nuotolinis bendravimas negali pakeisti gyvos bendrystės.


Ar karantino metu trūko pinigų parapijos išlaikymui, nes bažnyčioje nebuvo žmonių ir jų aukų?
Taip, aukų sumažėjo, tačiau sugebėjome sumažinti ir išlaidas. Džiaugiuosi mūsų parapijiečių tikėjimo nuoširdumu - suaktyvėjo aukojimai nuotoliniu būdu. Aukoja tiek vietiniai, tiek jau daugelį metų gyvenantys užsienyje mūsų tikėjimo broliai ir sesės. Taip pat yra parapijiečių, kurie specialiai ateidavo įprastą dieną skirti auką Bažnyčiai. Bažnyčia visada buvo atvira sekmadieniais. Darbo dienomis veikia klebonijos raštinė.


Kaip karantiną išgyveno patys kunigai?

Mažiau buvo tarnystės lankymo, bendravimo gyvai. Daugiau laiko skyrėme gilesniam Dievo Žodžio pažinimui ir "namų darbams".


Ar tikintieji į bažnyčią sugrįžo pasikeitę?
Negalėčiau pasakyti, kad sugrįžo... dar jaučiu, kad likęs ryškus izoliacijos antspaudas. Žmonės laikosi didesnio atstumo bendraudami. Iš kitos pusės - jaučiu, kad pasiilgom vieni kitų ir betarpiško bendravimo.


Ko labiausiai pasigendate iš parapijos tikinčiųjų?
Poilsio sau, kad pailsėtų nuo blogų minčių, abejonių. Tam yra gerų priemonių - išjungti informacijos priemones, kuriose daug purvo ir šlamšto. Paskirti laiką tylai. Asmeninei maldai, joje aplankyti savo mylimuosius, draugus ir priešus. Juos patikėti Viešpaties malonei ir teisingumui. Ir Jam atiduoti savo nuoskaudas, baimes. Ir neapleisti savo namuose šeimos kasdieninių pamaldų. Skirti laiką sau, artimui ir Dievo Žodžio - valios pažinimui. Suprantama, kad kasdieniniai darbai ir pareigos turi būti atliktos, bet Dievo mokymas nėra tuščias apie Viešpaties Dienos šventimą - turite pailsėti su Dievo palaiminimu. Poilsis be Dievo palaiminimo, turi daugiaprasmes pagirias.... Daug yra pavargusių, perdegusių, nusivylusių. Trokštu, kad parapijiečiai būtų laimingi Viešpaties Jėzaus Kristaus jėgoje ir sveikatoje.