Katech. Holger Lahayne

M. Liuterio „Rugsėjo Testamento“ 500-ųjų metinių proga

Lietuvos Biblijos draugijos išleistą Naująjį Testamentą galima nusipirkti už 5-7 eurus. Tai, palyginti, visai nedidelė, beveik dienos pietų kaina. Nors spausdinimo darbų kaštai šiuo metu vėl kyla, dėl technologijų ir ekonomikos pažangos bei globalizacijos (nemažai Biblijų spausdinama tolimojoje Azijoje), istoriškai vertinant, knygos yra labai pigios. Šiandien visi žmonės gali sau leisti įsigyti užrašytąjį Dievo žodį.      

Šiandien suėjo 450 metų nuo siaubingų žudynių, kilusių iš religinės neapykantos - Baltramiejaus nakties. 1572 metų rugpjūčio 24 naktį, apie 3 valandą nakties Paryžiuje prasidėjo masinės žudynės prancūzų evangelikų reformatų, atvykusių švęsti jų lyderio Henriko Navariečio ir Margaritos de Valua (Karolio IX sesers) karališkųjų sutuoktuvių...

Reformacijos moterys (V)

1541 m. rudens dieną Martinas Buceris stovėjo šalia savo žmonos lovos. Maras, pražudęs tiek daug Strasbūre, įskaitant tris jų vaikus, dabar pasiima ją. Elizabetė žinojo, kad miršta. Ji labai gerai pažinojo savo vyrą ir suprato, kad jam bus sunku be jos. Todėl ji paprašė Martiną po jos mirties vesti jos draugę Wibrandis Capito, kuri dėl šio maro neteko savo vyro. Buceris nieko nesakė, tik tyliai verkė.

Reformacijos moterys (IV)

Vibrandis Rosenblatt (Wibrandis Rosenblatt 1504–1564) buvo trijų žymių Reformacijos veikėjų: Johaneso Ekolampadijaus (Johannes Oecolaampadius, 1482–1531), Volfgango Kapito (Wolfgang Fabricius Capito, 1478–1541) ir Martino Bucerio (Martin Butzer, 1491-1551) žmona. Ji nebuvo nei kankinė, nei kunigaikštienė, tik darbšti ir ištikima savo namų šeimininkė, protestantų moters idealas, gyvenusi audringu ankstyvosios Reformacijos laikotarpiu Šveicarijoje.

Iš mūsų istorinės praeities

Nuo Reformacijos laikų protestantizmui Lietuvoje atstovavo dvi Bažnyčios – evangelikų liuteronų, kurie rėmėsi Martyno Liuterio mokymu, ir evangelikų reformatų, susiejusių save su Jono Kalvino tradicija. Jų aukščiausios valdžios institucijos buvo Sinodas. Sinodą sudarė parapijų kunigai ir išrinkti pasauliečių atstovai. Evangelikų reformatų Bažnyčios pagrindinė struktūra buvo parapijos, kurios jungėsi į distriktus.