Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

Holger Lahayne

Martynas Liuteris iš viso parašė apie keturiasdešimt giesmių, pusei jų sukūrė ir melodiją. Seniausia iki šiol reformatoriaus giedama giesmė yra „Krikščionys, džiaukimės didžiai“ (Krikščioniškos giesmės, nr. 365). Reformatorius ją parašė 1523 metų vėlyvą vasarą. Pirmajame evangelikų giesmyne Achtliederbuch (Aštuonių giesmių knyga), išleistame 1524 m. Niurnberge, ji įdėta pradžioje. Tai puikus Evangelijos ir Dievo išganymo darbų apžvalgos himnas, pabrėžiantis išgelbėjimo džiaugsmą:

Holger Lahayne

Didieji gelbėtojai

Politinės valdžios istorija yra svarbus tyrimo objektas ir tokiu tegu lieka. Tačiau Popperis teisus perspėdamas, kad žiūrėti turėtume ne tik jos. Politinės valdžios istorija buvo ir tebėra, be kitų dalykų, taip pat ir žudynių istorija – tad kodėl autoritetų ieškome tik joje? Savotiška atsvara politikai, pavyzdžiui, gali būti medicinos istorija – viena bene svarbiausių žmogaus gyvenimo sričių, kurioje taip pat nestinga didvyrių ir didžiųjų. Tai istorija, kurioje reiškėsi tikri didieji žmogaus gyvybės gelbėtojai!

Holger Lahayne

Kas iš tiesų yra Didysis?

Šiais, Lietuvai jubiliejiniais, metais pasirodė kelios knygos apie šalies istoriją: naujai išleistas ir gražiai apipavidalintas žymusis A. Šapokos veikalas; istorikų A. Bumblausko, A. Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamšaičio leidinys – Lietuvos istorija kiekvienam; ir į platesnę auditoriją orientuota tėvo ir sūnaus Bumblauskų Lietuvos istorija – Paaugusių žmonių knyga, I dalis.

Neseniai paminėtos iškilaus Biržų krašto sūnaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno 130–osios gimimo metinės.  Likimas jam ir jo broliui, evangelikų reformatų kunigui Adomui Šernui, lėmė gyventi didžiulių istorinių permainų laikotarpiu ir dalyvauti svarbiausiuose Lietuvos atgimimo darbuose. Pirmojo pasaulinio karo fone vykęs pasirengimas Lietuvos valstybės atkūrimui, istorinė 1918 m. vasario 16 – oji ir po jos sekęs valstybės kūrimo darbas Jokūbui Šernui buvo didžioji gyvenimo prasmė. Išauklėtas evangelikų reformatų tikėjimo dvasia Jokūbas Šernas buvo besąlyginio įsipareigojimo savo kraštui, aukojimosi dėl jo ateities pavyzdys.