1940 m. sausio 6-7 d. Vilniuje įvyko pirmas bendras Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Vilniaus Vienatos  Sinodas.

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS įsiveržus į Lenkiją, o rugsėjo 19 d. užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, 1939 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta Lietuvos-SSRS sutartis. Pagal ją Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir dalis Vilniaus krašto. Atsirado galimybė po daugiau nei dviejų dešimtmečių dėl politinių aplinkybių perskirtai Lietuvos Vienatai (Unitas Lithuaniae) vėl susijungti.

Andrius Volanas

Žymiajam ir kilniajam ponui Mikalojui Radvilai, Jurgio sūnui, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui, Mozyrio, Borisovo, Lydos viršininkui, visada labai vertam aukščiausios pagarbos savo ponui ir geradariui.

  Skaityti daugiau

Kęstutis Pulokas

1919 metais buvo atkurta ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – šią datą iškilmingai paminėjome rugsėjo 21 d. Švobiškyje, bet ir Lietuvos  evangelikų liuteronų bažnyčia. 1919 m. spalio 15 d. Kaune sušauktame Sinode oficialiai pasitraukta iš Rusijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai Didžiosios Lietuvos evangelikai liuteronai buvo pavaldūs nuo 1832 metų, ir atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Sinode buvo išsirinkta laikinoji Konsistorija, kurios pirmininko pareigos patikėtos superintendentui kun. Henrikui D. Srokai. Šias pareigas jis ėjo iki 1922 m. kovo 31 d.

1519 m., prieš 500 metų, gimė hugenotų vadas Gaspard‘as de Coligny. Su tūkstančiais kitų Prancūzijos protestantų jis buvo nužudytas per 1572 m. rugpjūčio 24 d. Baltramiejaus nakties skerdynes.

Visa Prancūzija laikoma katalikišku kraštu, – per 60 proc. jos gyventojų priklauso Romos Bažnyčiai. Šalia netikinčiųjų šiuo metu didžiausią religinę grupę respublikoje sudaro musulmonai. Tarp 64 mln. prancūzų 2 milijonai protestantų tesudaro nedidelę grupę. (Didžiausia evangelikų denominacija yra Jungtinė protestantų bažnyčia, įkurta 2013 m. susijungiant reformatams ir liuteronams.)