Skaitmenizuojamas žurnalas MŪSŲ SPARNAI

Spausdinti
Dalija Gudliauskienė
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (Čikaga, JAV) suskaitmenino turimus lietuvių išeivių reformatų nuo 1951 iki 2003 metų leistus Mūsų sparnų  numerius.
Centras, įkurtas 1981 metais, yra didžiausias lituanistikos akademinis archyvas ir knygų leidėjas už Lietuvos ribų, išlaikomas visuomenės aukomis ir Lietuvių Fondo.
Skaitmeninimą remia Lietuvių fondas ir sutuoktiniai dr. Lenius ir Sylvia Bendikai.
Susirasti norimą straipsnį ar autorių galima:
https://www.spauda.org/musu-sparnai-laikrastis/

Lietuvoje pilnus Mūsų sparnų  komplektus turi Biržų Sėlos muziejus, Biržų Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir kt. Lietuvos reformatų parapijos taip pat turi beveik pilnus žurnalo komplektus, nes atsidarius sienoms, išeiviai reformatai pasirūpino persiųsti Mūsų sparnų komplektus ar atskirus numerius tėvynėn. Lietuvoje juos platino biržietis kraštotyrininkas Jonas Dagilis, vilnietis Jonas Jasiukėnas.

Išeivių lietuvių reformatų žurnalas Mūsų sparnai pradėtas leisti JAV, Čikagoje 1951 metais. Pirmas numeris datuojamas: 1951 metų birželio mėnuo. Žurnalo steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo kun. Eugenijus Gerulis (Snarskis).

Įžanginiame pirmojo numerio straipsnyje redaktorius rašė: Netekome Tėvynės, išsisklaidėme po platųjį pasaulį... Mums gresia ištirpimas tarp svetimųjų. Ką daryti, kad išgelbėjus save bei mūsų jaunąją kartą? Atsakymas trumpas: rūpinkimės savąja religine ir tautine spauda.

Pirmąjį numerį redagavo Eugenijus Gerulis ir Ona Tunkūnaitė (ištek. Budėjienė). Viršelį nupiešė dailininkas inžinierius kurt. Hermanas Pavilonis. Oficialus leidėjas: išeivijos lietuvių reformatų kolegija.

Gen. superintendentas kunigas prof. Povilas Jakubėnas pritarė parinktam žurnalo pavadinimui Mūsų sparnai. Gyvendamas Šveicarijoje, jis siuntinėjo daug medžiagos žurnalui: rašė pamokslus, atsiminimus apie Bažnyčios gyvenimą Lietuvoje, teologines įžvalgas, istorinius asmenis.

Pirmasis ir antrasis numeriai buvo labai kuklūs: spausdinti skolinta rašomąja mašinėle, dauginti rotatoriumi, tiražas nedidelis – 200 egz., bet tuo jau buvo parodyta, kad norima, jog žurnalas būtų įdomus visiems, tad straipsnių temų diapazonas platus. Buvo tikimasi, kad jo leidyba sustiprės, prisijungs daugiau bendradarbių ir bus leidžiamas jei ne kas mėnesį, tai bent keturis kartus per metus. Deja, net geriausiais laikais, kai buvo daug pajėgių korespondentų, žurnalas išeidavo tik du kartus per metus. Tiražas išaugo iki 2000 egz., o leidinio apimtis – beveik 100 puslapių.

Administratoriumi, sąžiningu finansų tvarkytoju ilgiausiai – net 28 metus (nuo 1959 Nr.10 iki 1987 Nr.63) – dirbo Jonas Palšis.

Siųsdami savo darbų reprodukcijas, žurnalo leidyboje bendradarbiavo dailininkai ir skulptoriai: prof. A. Varnas, prof. V. K. Jonynas, Vyt. Ignas, kurt. Jokūbas Dagys, Vytautas Trečiokas ir kt. Bet daugiausiai pastangų, kad žurnalo net 63 numerių viršeliai būtų vis kitokie, įdėjo dailininkas kurt. H. Pavilonis, piešdamas pats ar užsakydamas kitiems dailininkams. Nuo 64-o buvo nutarta palengvinti leidybą ir pradėtas naudoti H. Pavilonio sukurto pirmojo viršelio supaprastintas piešinys, vaizduojantis abi svarbiausias Lietuvos reformatų bažnyčias – Vilniaus ir Biržų. Nuo 52 numerio paskutinį viršelio puslapį puošia Hugenotų kryžius.

Susirgus pirmajam redaktoriui E. Geruliui (Nr. 1 iki 8/9), vyriausią atsakomybę leisti Mūsų sparnų žurnalą perėmė kiti idealistai: nuo 1959 iki 1961 metų gruodžio mėn. – kurt. Halina Dilienė (Nr.10 ir 11/12), nuo 1963 iki 1967 metų – kun. Povilas Dilys (Nr.13-22), nuo 1967 iki 1980 metų – inžinierius kurt. Jokūbas Kregždė (Nr.23-48), nuo 1980 iki 1987 metų – mokytojas kurt. Petras Bružas (Nr.49-63), nuo 1989 iki 1999 metų – Mykolas Zablockas (Nr.64-80) ir jam 2000 metais mirus, paskutinius tris numerius parengė kurt. Hypatia Yčaitė Petkus.

Mirus H. Yčaitei Petkus, daugiau niekas išeivijoje nebesiėmė leisti lietuvių reformatų žurnalą Mūsų sparnai, kuris  net 52 metus žadino ir palaikė lietuvių reformatų tikėjimą.