Birželio 25 dieną, šeštadienį, į Biržų evangelikų reformatų bažnyčią rinkosi Lietuvos evangelikų reformatų eilinio Sinodo 373-jo suvažiavimo dalyviai ir svečiai ne tik iš Biržų, Lietuvos, bet ir tolimo ir artimo užsienio: kun. Dieter Bökemeier, Lipės Bažnyčia (Vokietija), past. Gabrielius Lukošius, Lietuvos Evangelinių Bažnyčių Bendrijos vadovas, kun. Juozas Mišeikis, atstovaujantis Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčiai, Irutė Varzienė, Biržų raj. savivaldybės administracijos direktorė bei viešnia iš JAV, šiuo metu reziduojanti Kaune, Erika Allen.

Sinodo suvažiavimas, kaip visada, prasidėjo pamaldomis, kurias laikė reformatų dvasininkai: LER gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius, Biržų parapijos klebonas kun. Rimas Mikalauskas, Nem. Radviliškio parapijos administratorė, kun. Sigita Veinzierl bei Vilniaus parapijos antrasis dvasininkas katech. Holger Lahayne.

Iš sakyklos 373-jo Sinodo dalyvius ir svečius pasveikino gen. superintendentas kun. R. Stankevičius. Pamoksle, skirtame Sinodo atidarymui, išsamiai, remdamasis Didžiąja Agenda, išvardijo Sinodo tikslus, kurių vienas – penktasis – dvasininkų ordinacija. Jis paminėjo, kad šiame Sinodo suvažiavime, jei sinodalai nuspręs, bus ordinuotas katechetu Varšuvos reformatų parapijoje tarnaujantis lektorius Dariusz Bryćko. Daug iškilusių reformatams klausimų yra spręstini parapijose ir tik svarbiausi – kartą metuose susirenkant visų parapijų delegatams, kuratoriams, Bažnyčios darbuotojams – Sinodo suvažiavime.

Baigdamas gen. superintendentas palinkėjo darnaus darbo žodžiais iš Laiško romiečiams (8,37-39) Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą, kuris mus pamilo....

Tradiciškai nuo 1824 metų Sinodo Kelmėje kas metai skaitomas kunigaikštytės Liudvikos Karolinos Radvilaitės, Brandeburgo margrafės, Laiškas sinodalams, rašytas Neuburge 1689 metais. Katech. H. Lahayne perskaitė svarbiausias, aktualiausias ir mūsų laikų reformatams ištraukas iš Laiško.

Be Sinodo pamaldas laikiusių dvasininkų, 273-iojo Sinodo darbe aktyviai dalyvavo šiek tiek vėliau atvykęs Vilniaus parapijos klebonas kun. Tomas Šernas ir laikinai einantis Kauno parapijos administratoriaus pareigas misionierius iš JAV kun. Frank van Dalen.

Mandatų komisijos pirmininkė Astra Skeberdytė sinodalus informavo, kad Į Sinodą atvyko  visi 6 dvasininkų luomo kuratoriai ir 8 pasauliečiai kuratoriai,  17 parapijų delegatų, atstovaujančių beveik visas Lietuvos ev. reformatų parapijas. Delegatų neatsiuntė tik Šiaulių parapija.  Sinodo darbe dalyvavo pernai prijungtos prie LERB Varšuvos ev. reformatų parapijos delegatas dr. Michal Kuz. Taip po daugiau nei 80 metų vėl atkurta senosios Lietuvos Vienatos sudėtis, kai provinciniuose Vilniaus distrikto sinoduose skambėjo lenkų kalba. (Apie atkurtą Varšuvos reformatų parapiją rašėme Reformatų Žinioje Nr. 8, 2021 m., Misija Varšuvoje, tame pat numeryje rašoma ir apie lektoriaus Dariuszo Bryćko išleistą knygą apie Žemaitijos superintendentą Danielių Mikolajevskį-Kalaj): https://ref.lt/images/Leidiniai/RefZinia/R_Z_2021_4_8.pdf).  

Sinodo darbe su patariamojo balso teisę dalyvavo ir tarnavo Sinodo garbės kuratoriai, Konsistorijos nariai, Senjorato darbuotojai, įvairių Bažnyčios komisijų nariai, delegatai-kandidatai.

Sinodo dalyvius sveikino ir linkėjo konstruktyvaus, vaisingo darbo svečiai: kun. Dieter Bökemeier, Lippės krašto Bažnyčios (Vokietija) diakonijos ir ekumeninės tarnystės vadovas, past. Giedrius Lukošius, Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vadovas, kun. Juozas Mišeikis, Lietuvos evangelikų liuteronų atstovas, Irutė Varzienė, Biržų raj. savivaldybės administracijos direktorė. Ji atkreipė dėmesį, kad nepelnytai Lietuvoje yra retai prisimenama kunigaikštytė Liudvika Karolina – ją užgožia Barbora Radvilaitė dėl jos meilės istorijos, džiaugėsi, kad visos Lietuvos reformatų Sinodai vyksta Biržuose, reformatai – svarbi Biržų dalis. Dėkojo reformatams – biržiečiams: kun. R. Mikalauskui, kad drąsiai kalba tiesą, neleidžia palikti nespręstų klausimų. Dėkojo kun. Sigitai už gražiai auklėjamą, auginamą Šeimyną, kuri pripažinta viena geriausių Šeimynų Lietuvoje. Neužmiršo padėkoti ir Biržų Garbės piliečiui Donatui Balčiauskui už įvairias iniciatyvas, kurios padeda gražėti Biržams. Atsiprašė už nepatogumus – nepabaigtą aikštės ir prieigų, kelių prie bažnyčios remontus, patikino, kad po metų jau turėtų būti gražu, turėtų stovėti paminklas Biržų miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui. Dievo namai nusipelno tvarkos, – baigė I. Varzienė.

Kurat. Donatas Balčiauskas sveikino ir nuoširdžius linkėjimus perdavė nuo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos.

Sinodą sveikino raštu ir finansinę paramą perdavė Lietuvių evangelikų reformatų Bažnyčios JAV Kolegijai atstovaujantys prezidentas kurat. dr. Paulius Slavėnas ir dvasininkė diak. Erika Brooks.

Sklandžiam Sinodo darbui visada renkamas Sinodo Direktorius ir pavaduotojas. Direktoriumi išrinktas kurat. Nerijus Krikščikas, balsų dauguma aplenkęs kurat. Giedrių Vaitiekūną, vicedirektoriumi pagal pareigas patvirtintas generalinis superintendentas kun. Raimondas Stankevičius. Cenzoriumi 373-jame eiliniame Sinodo suvažiavime 2022-06-25 Biržuose išrinktas kun. Rimas Mikalauskas. Sinodo sekretoriumi išrinktas vilnietis katech. Holger Lahayne.

Pirmojoje Sesijoje buvo išklausyti ir, atsakius į reiklius sinodalų klausimus, patvirtinti generalinio superintendento kun. R. Stankevičiaus, Konsistorijos prezidento kurat. N. Krikščiko, Revizijos komisijos pirmininko kurat. G. Vaitiekūno pranešimai bei Sinodo buhalterės Redos Trečiokaitės finansinė apžvalga.

LERB ekonomas kurat.  M. Jukonis supažindino sinodalus su savo veikla, 2021-2022 metais atliktais ar tęsiamais darbais, išsamiai atsakė į pateiktus klausimus, priėmė pasiūlymus.

Sinodalai iki pietų pertraukos dar spėjo išklausyti parapijų ir Sinodo įsteigtų juridinių asmenų pranešimus (ataskaitos). Beveik visos parapijos buvo atsiuntusios išsamius pranešimus apie vykdomą dvasinę, ūkinę veiklą ir pridėjo finansines ataskaitas, tad klausimų beveik nekilo. Panevėžio parapijos seniūnų valdybos pirmininkas kurat. P.R. Puodžiūnas priminė Sinodo dalyviams, kad Panevėžio bažnyčios statybos klausimas tebėra aktualus, bet mažai pasistūmėjo į priekį, lėšų mažai kas perveda. Išvada: nėra iniciatyvaus žmogaus, kuris rūpintųsi.

Krikščioniško vaikų darželio Vilniuje direktorė Džiuljeta Stankevičienė pasidžiaugė, kad Vilniaus m. savivaldybė pratęsė patalpų nuomą 4 metams ir kad dėl darbo darželyje sutarta su dar viena reformate.

Sinodo dalyviai išklausė Vokietijos Lippės krašto Bažnyčios pranešimą apie jų veiklą šiomis sudėtingomis sąlygomis. Kun. Dieter Bökemeier priminė Lietuvos ir Lippės krašto Bažnyčių 30-ies metų vaisingą bendradarbiavimą, kai 1992 metais buvo pasirašyta trišalė sutartis (kartu su Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčia). Prieš penketą metų iškilmingai šventėme 25-į. Vokiečiai tvirtai pasiryžę tęsti partnerystę, ypač šiais pilnais iššūkių laikais: karo ir agresijos akivaizdoje. Kai šitiek daug aukų, visoje Europoje ypatinga padėtis. Kunigas užtikrino, kad jie yra solidarūs su mumis, visomis išgalėmis parems mus, padės. Jau skyrė nemažą paramą Kauno parapijai, kuri priėmė ukrainiečių pabėgėlius. Jam labai didelį įspūdį padarė, apsilankius Kaune, kaip tvarkosi, dirba kauniečiai. Taip pat apsilankė ir pas liuteronus Jurbarke. Kun. D. Bökemeier pasakojo kaip ir kiek jie padeda ukrainiečiams pabėgėliams pas save Vokietijoje: įkūrė paramos fondą. Kunigas priminė kaip mes – kaip krikščionys turime žiūrėti į karą, naujai formuoti savo požiūrį. Jis taip pat pasakojo apie savo – Lippės krašto Bažnyčią, kuri yra, palyginti su kitomis, maža, nelabai skaitlinga ir vis mažiau turi tikinčiųjų ir dvasininkų. Bet stengiasi prisitaikyti prie esamos padėties, naujai formuoti sau užduotis, požiūrį, rasti naujus metodus, būdus kaip pritraukti jaunus žmones, keisti valdymo struktūrą. Jie mąsto, jog būtina Bažnyčiai tapti teisingesne, spalvingesne, pritraukti migrantus, valdyme turi dalyvauti lygiai moterys ir vyrai. Jie savo mažesnes parapijas skatina labiau bendradarbiauti tarpusavyje. Priimtas Parapijų bendradarbiavimo kanonas, leidžiantis kelioms artimesnėms parapijoms dirbti kartu. Mėginama kurti nuotolines bendruomenes. Parapijų vadovybės mišrios: ne tik dvasininkai, bet ir kitų profesijų parapijiečiai įeina, pasisako už taip vadinama pop krikščionišką muziką, bendradarbiauja su migrantų tarptautinėmis bažnyčiomis. Baigdamas savo pasisakymą kun. D. Bökemeier  linkėjo Dievo vedimo savo ir mūsų – Lietuvos reformatų Bažnyčiai.

Sinodas antru kanonu Apie misiją katecheto tarnystei nutarė lekt. Dariuszą Bryćko, tarnaujantį LERB Varšuvos reformatų parapijoje, ordinuoti į katechetus. D. Bryćko ordinacijai buvo pritarta dvasininkų sesijoje ir jis Konsistorijoje išlaikė patikrinamąjį egzaminą. Ordinaciją nutarta atlikti per Sinodo iškilmingas pamaldas 2022 m. birželio 26 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje.

Ketvirtu kanonu Apie katech. Vaidoto Ickio tarnystę buvo patenkintas katech. Vaidoto Ickio 2021m. lapkričio 19 d. Prašymas atleisti jį nuo visų dvasinės tarnystės pareigų Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje.

Trečiojoje Sinodo sesijoje buvo renkama 2022-2025 metų kadencijai Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovybė: generaliniu superintendentu išrinktas kun. Raimondas Stankevičius, vicesuperintendentu – kun. Rimas Mikalauskas; taip pat slaptu balsavimu trijų metų kadencijai išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija: prezidentas kurat. Nerijus Krikščikas, viceprezidentas kun. Raimondas Stankevičius, nariai dvasininkai: kunigai Tomas Šernas, Rimas Mikalauskas, Sigita Veinzierl, nariai pasauliečiai: kurat. Danguolė Kairienė, Žydrūnas Pavinkšnis ir kurat. Giedrius Vaitiekūnas.

Trijų metų kadencijai slaptu balsavimu išrinkta Sinodo Revizijos komisija: Danguolė Juršienė, lekt. Dainius Jaudegis, Eglė Grucytė, Tadas Baltušis, Alė Klovaitė.

Mandatų komisija, kurios kadencija baigsis kitais metais, papildyta šiomis narėmis: Rūta Vaitiekūniene, Inga Jasėniene.

Sinode buvo priimtas kanonas Dėl balsavimo procedūrų. Biržų evangelikų reformatų parapijos ir Kuratorių sesijos siūlymu nutarta: Dvasininkų ir kuratorių rinkimuose kandidatas patvirtinamas, jei slaptu balsavimu surenka ne mažiau 2/3 sprendžiamojo balso teisę turinčių Sinodo narių balsų.

Sinodas priėmė Deklaraciją dėl Sinodo negrąžinto nekilnojamo turto Biržų krašte. Ją pateikė svarstymui ir į sinodalų klausimus atsakinėjo kurat. D. Balčiauskas. Deklaracijoje sakoma: LERB iki Antrojo pasaulinio karo Biržų mieste, Nemunėlio Radviliškyje ir Papilyje turėjo parapijoms priklausančių įvairios paskirties pastatų ir žemės valdų. Po karo, 1945 metais visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą Tarybų valdžia nacionalizavo arba pasiglemžė karo liepsnos<...>. Biržų mieste LERB priklausantys žemės sklypai buvo Reformatų g., dešiniajame Apaščios upės krante šalia senųjų žydų kapinių ir kt. Dėl valdų susigrąžinimo buvo ne kartą kreiptasi į Biržų raj. savivaldybę. Dabar kaip tik buvusiose valdose vykdomi rekonstrukcijos darbai. Todėl 2022 m. Sinodas prašo Biržų rajono savivaldybės atstatyti istorinį teisingumą ir gražinti buvusias žemės valdas arba skirti analogišką žemės valdą kitoje vietoje, – rašoma Deklaracijoje, kuri bus pateikta Biržų raj. savivaldybei.

Paskutiniu kanonu, kaip visada, numatyta ir patvirtinta kito eilinio Sinodo data ir vieta: 2023 m. eilinio Sinodo data 2023 m. birželio 24-25 d., vieta – Biržai.

InfoRef_LT