2017 METŲ JUBILIEJINIS SINODAS BIRŽUOSE

Spausdinti

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – jau 460 metų Lietuvoje veikianti institucija. Jos valdymas yra presbiterinis-sinodinis, todėl yra viena seniausių Lietuvos bendruomenių, naudojanti demokratinę savivaldos formą. Aukščiausias bendrijos savivaldos organas – Sinodas – susirenka bent kartą per metus ir priima svarbiausius Bažnyčiai sprendimus: dvasininkų misijas, bažnytinės teisės aktus: kanonus ir memorialus.

Šeštadienį, birželio 24 dieną, į Biržų bažnyčią susirinko dvasininkai, kuratoriai ir delegatai bei svečiai. Sinodo suvažiavimas prasidėjo Sinodo atidarymo pamaldomis, kurias laikė Lietuvos evangelikų reformatų kunigai: gen. superintendentas kun. Tomas Šernas, vicesuperintendentas kun. Raimondas Stankevičius, Sinodo konsistorijos viceprezidentas kun. Rimas Mikalauskas, Nem. Radviliškio parapijos administratorė kun. Sigita Veinzierl.

Kun. Tomas Šernas pasakė įsimintina pamokslą, nuteikiantį sinodalus rimtam darbui, pabrėždamas, jog krikščionys visada turi budėti, Dievas prieš save nori matyti budintį – atsakingą žmogų. Sinodas yra ta vieta, kur susirenka tie, kurie budi. Budėkime dėl Kristaus, – kvietė gen. superintendentas.

Po trumpos pertraukėlės Sinodas pradėjo darbą.

Buvo išrinkta 2017-2018 metų Sinodo vadovybė. Į Sinodo direktoriaus pareigas vėl buvo išrinkta kuratorė dr. Renata Bareikienė, Sinodo cenzoriumi – kun. Rimas Mikalauskas bei sekretoriumi – kun. Raimondas Stankevičius. Sinodo vicedirektoriaus pareigas eina generalinis superintendentas. Po Sinodo vadovybės rinkimų Sinodą sveikino svečiai, atvykę iš užsienio evangelinių Bažnyčių bei Lietuvos vyriausybės, Seimo atstovai, Biržų rajono vadovas.

Pirmasis į susirinkusiuosius kreipėsi svečias iš Škotijos Bažnyčios kun. Iain Cunningham. Jam vertėjavo kaunietis Simeonas Lukošius, vertęs ir kitų anglakalbių bei latvio kunigo kalbas. Svečias iš JAV Amerikos reformatų presbiterionų Bažnyčios kun. Gerry Gerard atvažiavo kartu su jaunimo choru iš Erskino reformatų koledžo, kuris labai pagyvino sinodines pamaldas. Tai kunigo misionieriaus Franko van Daleno nuopelnas, kad sulaukėme tokio garbingo svečio. Vokietijos evangelikų Bažnyčios kunigas Ulrich Barnicke, sveikinęs Sinodą, yra lankęsis Lietuvoje ne kartą ir atstovavo Vokietijos-Lietuvos partnerinei organizacijai. Įdomu buvo išgirsti kaimyninės Latvijos Vecumniekų liuteronų bažnyčios kunigą Roberts Otomiers. Po dvasininkų Sinodą sveikino garbingi svečiai pasauliečiai: Seimo narys Rinkevičius, perdavęs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio bei savo nuoširdžius sveikinimus. Paskutinis, kaip ir dera, kalbėjo  Biržų rajono šeimininkas – savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas. Buvo smalsu klausytis mero, kuris deklaruoja, jog yra netikintis, bet pripažįstantis turįs reformatiškas šaknis. Jo sveikinimas buvo netrafaretiškas, nuoširdus, susietas ne tik su Reformacijos 500 metų Jubiliejumi bet ir su Lietuvos reformatų Bažnyčios 460 metų sukaktimi nuo pirmojo Sinodo. Nustebino mero Biržų reformatų parapijos istorinių įvykių žinojimas.

Po gyvų  sveikinimų, Sinodo sekretorius kun. Raimondas Stankevičius perskaitė gautus sveikinimus raštu, kuriuos atsiuntė: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, JAV išeivijos lietuvių reformatų bažnyčios kunigė-diakonė Erika Brooks ir lietuvių išeivių reformatų kolegijos prezidentas kuratorius Paulius Slavėnas, buvęs Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gocentas, Krikščionių  bendrijos Tikėjimo žodis vyresn. pastorius Gabrielius Lukošius, Sinodo lektorius, dabar studijuojantis JAV, Vaidotas Ickys. Reformatų bažnyčios Vengrijoje generalinio Sinodo brolišką sveikinimą ir atsiprašymą, jog negali dalyvauti, nes tuo pat metu vyksta Karpatų regiono reformatų Bažnyčių Sinodas, pasirašė mums gerai pažįstamas, ne kartą lankęsis Vilniuje, Biržuose kun. Balasz Odor.

Kitas klausimas – gen. superintendento kun. Tomo Šerno, Konsistorijos prezidento kurt. Nerijaus Krikščiko, Revizijos komisijos pirmininko krt. Giedriaus Vaitiekūno ataskaitų išklausymas ir tvirtinimas. Kadangi išvardytos Ataskaitos visiems sinodalams buvo pateiktos raštu ir galėjo pastarieji su jomis detaliai susipažinti, neiškilus klausimų, jos buvo patvirtintos vienbalsiai. Sinodas negaišo laiko ir neskaitė bei neprašė pasisakyti parapijų pirmininkams – atstovams, nes parapijos taip pat pateikė ataskaitas raštu, kaip ir Krikščioniško vaikų darželio Vilniuje direktorė Džiuljeta Stankevičienė, pernai padariusi puikią Darželio prezentaciją, šiais metais nesusilaukė jokių klausimų. . VšĮ Vaiko užuovėjos veiklos ataskaitai panaudotos nepriklausomos audito firmos AB Audito nauda padarytos finansinio audito išvados. Jos taip pat nesusilaukė sinodalų klausimų ar diskusijų.

Sinodas priėmė septynis Kanonus. Be pirmojo, kuriuo patvirtinta 2017-2018 metų Sinodo vadovybė, antru kanonu kuratorius Holger Lahayne, Šiaulių ev. reformatų parapija, paskirtas Sinodo lektoriaus tarnystei. Sinodas buvo gavęs kun. Tomo Sako, Klaipėdos ev. reformatų parapija, prašymą pratęsti jo akademines atostogas dar dviem metams: nuo š. m. birželio 24 d. iki 2019 m. priešsindinės sesijos. Sinodas patenkino prašymą.

Ketvirtu kanonu Už atsidavimą Bažnyčiai, ilgametę tarnystę įvairiose pareigose Garbės kuratorės vardą suteiktas Kėdainių ev. reformatų parapijos narei Zelmai Jodinskienei.

Penktu kanonu, po išsamaus kun. R. Mikalausko klausimo pateikimo, Sinodas patvirtinto Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sprendimą dėl narystės Pasaulinėje reformatų draugijoje (WRF – World Reformed Fellowship).

Pasaulio reformatų draugija susikūrė 2000 metų spalio 24 d., susijungus Pasaulinei Reformatų Bažnyčių draugijai (įkurta 1994 m.) ir Tarptautinei reformatų draugijai (įkurta 1994 m.). Jos nariais gali būti tiek Bažnyčios, tiek ir bendruomenės, organizacijos. Šiuo metu (2016 m. duomenimis) jungia 72 įvairių šalių Bažnyčias ir 198 organizacijas (draugijas, seminarijas, misijas, judėjimus ir kt.). Ši Draugija yra kur kas konservatyvesnė nei Pasaulio Reformatų Bažnyčių Bendrija (WCRC ) kuriai nuo 1925 metų priklauso Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčia.

Šeštu kanonu patvirtintas Šilutėje gen. superintendento T. Šerno ir Konsistorijos prezidento N. Krikščiko Giesmių šventės metu pasirašytas 25-is metus galiojusios sutarties su Vokietijos Evangelikų Bažnyčia pratęsimas.

Paskutiniu – septintuoju kanonu patvirtinta kitų metų Sinodo suvažiavimo data ir vieta: 2018 m. birželio 23-24 d. Biržuose.

Po pietų Biržų tvirtovėje įsikūrusiame restorane Pilies skliautai, sinodalai, svečiai, kiti dalyviai Biržų pilies Arsenale išklausė advokato Tado Kelpšo pranešimą Teisinių Bažnyčios procesų 2011–2017 m. apžvalga, o po jos įdomią iš Vokietijos atvykusio habil. dr. kun. Kęstučio Daugirdo paskaitą Andrius Volanas – humanistas, diplomatas, reformatų konfesijos tėvas apie XVI-XVII a. diplomatą, publicistą, kultūros veikėją, ryškiausią Lietuvos reformatų teologinės ir pilietinės minties lyderį Andrių Volaną. Ši iškili asmenybė, gimusi ir išsilavinimą gavusi Lenkijoje, tarnavo Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, dirbo Lenkijos Karaliaus ir LDK kunigaikščio sekretoriumi ir šias pareigas ėjo valdant skirtingiems valdovams. A. Volanas polemizavo teologinėmis temomis su jėzuitu Skarga bei antitrinitoriais. Jo darbai lotynų kalba buvo spausdinami ir skaitomi to meto Europos šviesuomenės. A. Volanas parašė ir Vilniaus Vaivados Radvilos Rudojo laidotuvių kalbą. Po paskaitos visi persikėlė į Biržų pilies salę, kur šventinį Reformacijos jubiliejui skirtą koncertą padovanojo Erskino reformatų koledžo, JAV, choralus atliekantis choras, programą paruošęs su stovyklavusiais kartu ir visą savaitę po šešias valandas repetavusiais Lietuvos reformatų jaunimo savanoriais.

Sekmadienį į iškilmingas Sinodo uždarymo pamaldas, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos televizijos kultūros kanalas ir labai profesionaliai, aiškiai komentavo habil. dr. kun. Kęstutis Daugirdas, susirinko ne tik Sinodo dalyviai, garbingi svečiai, bet ir Biržų miesto gyventojai, aplinkinių vietovių reformatai ir net kitų konfesijų žmonės.

Kunigų, sinodalų procesija skambant varpui pro pagrindines bažnyčios duris keliavo presbiterijos link ir užėmė savo vietas suoluose už Dievo Stalo. 

Sinodo uždarymo pamaldų liturgiją vedė Biržų klebonas, Konsistorijos viceprezidentas kun. Rimas Mikalauskas, kiti Lietuvos kunigai jam asistavo. Giedojo Erskino reformatų koledžo choras iš JAV Asocijuotos reformatų bažnyčios, pakviestas misionieriaus Frank van Daleno, dabar tarnaujančio Lietuvoje Kauno reformatų bažnyčioje. Prie choro Biržuose prisijungė ir reformatų jaunimo savanoriai visą savaitę kartu su amerikiečiais mokęsi giedoti choralus. Pamaldoms vargonavo biržietė vargonininkė Jūratė Duderienė.

Pamaldas pradėjo kun. R. Stankevičius, skaitydamas psalmę. Po giesmės, kadangi iškilmingose pamaldose bus švenčiama Viešpaties Vakarienė, perskaitomas Dekalogas – Dešimt Dievo įsakymu. Kun. Sigita Veinzierl pakvietė visus savo lūpomis patvirtinti Apaštališkąjį tikėjimo išpažinimą. Chorui giedant Reformacijos himną Tvirčiausia apsaugos pilis, pamaldų dalyviai pagarbiai stovėjo.

Prieš pamokslą liuteronų kunigas iš Klaipėdos Reincholdas Moras maldoje prašė Viešpatį atsiųsti Šventąją Dvasią, kad apšviestų, paruoštų širdis priimant Dievo Žodį, nes pamokslas – tai Dievo Žodis perduodamas per pamokslininką. Pamokslo, kurį sakė gen. superintendentas kun. T. Šernas,  pagrindu buvo paimtas skaitinys iš Šv. Rašto Apaštalų darbų 15 skyriaus nuo 8-34 eilutės. Jį taip pat perskaitė kun. R. Moras.

Kun. T. Šernas pamokslą pradėjo paminėdamas, jog Lietuvos Reformatų Bažnyčia šiais metais švenčia 460 metų sukaktį nuo pirmojo Vilniuje, Lukiškių Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare sukviesto Sinodo ir kartu su viso pasaulio evangelikais – Reformacijos 500 metų Jubiliejų. Kvietė mokytis iš ankstyvosios Apaštalų bažnyčios, apie kurią kalbama skaitytame Šv. Rašto skaitinyje. Tuomet visa bendruomenė buvo lygūs ir tardavosi, būdavo ir ginčų. Šv. Raštas moko, primena, kad neužsibūtume tame jubiliejaus minėjimo džiaugsme, o turėtumėme kitą – gilesnį džiaugsmą. Bažnyčia kyla iš Šv. Dvasios. Mes sakome ...tikiu Šventąją Dvasią ir vieną šventąją Bažnyčią... Iš pradžių ... ...Šventąją Dvasią,  po to ... Bažnyčią – su jos struktūromis, įgaliojimais, rinkimais. Be šventosios Dvasios nieko negalime, –  kalbėjo gen. superintendentas.

Šv. Raštas primena, kad Bažnyčia – visuotinė Bažnyčia, viso pasaulio Bažnyčia – kyla ne iš istorinės būtinybės ar politinės valios. Bažnyčia kyla kaip dieviškasis pašaukimas iš Šv. Dvasios. Šv. Dvasia – tarsi judesys tarp Dievo Žodžio ir žmogaus. Šv. Dvasia padeda suprasti Dievo Žodį. Vidine ausimi turime klausytis ir girdėti Šv. Dvasią, neturime sustingti laike. Neturi kilti pagunda pasigirti, žiūrėti į kitus – ne su tokia didele istorine praeitimi – iš 500 metų Reformacijos jubiliejaus bokšto. Šv. Raštas primena mums nežiūrėti iš aukšto į kitus. Dievo planas yra eiti į pagonis, nebūti šventiniame bokšte, o visai apačioje, ant žemės ir vidine ausimi klausytis Šv. Dvasios patarimo, – užbaigė pamokslą gen. superintendentas T. Šernas.     

Po choro giesmės, Sinodo sekretorius kun. R. Stankevičius iš sakyklos paskelbė Sinodo priimtus kanonus, prieš tai paminėdamas iškeliavusius Viešpaties amžinybėn Lietuvos reformatų Bažnyčios ir išeivijos lietuvių reformatų  kunigus, kuratorius.

Po Viešpaties Vakarienės šventimo, Aarono palaiminimo, Erskino  koledžo ir jaunimo savanorių chorui giedant Loido Larsono giesmę Viešpats Kristus – kertinis akmuo mūsų išgelbėjimui kunigų, sinodalų procesija iš presbiterijos pajudėjo durų link.

Po pamaldų tradiciškai visi pamaldų dalyviai  – kas suskubo greit išeiti iš bažnyčios ir tilpo – įsiamžino bendroje, į istoriją pateksiančioje, tradicinėje nuotraukoje ant bažnyčios laiptų, o po to parapijos kieme vaišinosi, bendravo, diskutavo  Agapėje.

D.Gudliauskienė

Pamaldų įrašas LRT mediatekoje: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013671606/sv_misios#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=4910000