kun. Tomas Šernas 

Manoma, kad 1517 metų spalio 31 d., prieš pat visų Šventųjų šventę,  Martynas Liuteris prie bažnyčios Vitenberge durų prikalė 95 tezes, kuriose pasmerkė Romos katalikų mokymo iškreiptą Evangelijos žinią – indulgencijų pardavinėjimą. Ši data tradiciškai laikoma Reformacijos pradžia. Liuteris yra žinomas asmuo, neretai cituojamas istoriniuose, teologiniuose veikaluose.

Tačiau esti nuomonė, jog Martynas Liuteris tų Tezių nekabino ant bažnyčios durų. Buvo šiek tiek kitaip... Kodėl yra net kelios istorinės versijos, kaip Vokietijoje prasidėjo Reformacija?

Reformacija buvo ir dabar yra įtakingas vyksmas, nes jis kyla iš Evangelijos. Apie tai parašyta begalės ir dar bus parašyta daugybė knygų. Daugiausia būta tyrimų bei mokslinių veikalų parašyta pačioje Vokietijoje. Daugelis tų veikalų yra labai specializuoti ir yra aktualūs tik siaurai akademinei bendruomenei.

Viešas Reformacijos paminėjimas visuomenėje dažniausiai apsiriboja bendrais teiginiais, jog tai buvo išlaisvėjimas, raštingumo skatinimas. O šis procesas įtakojo daugelį pasaulėžiūrinių, kultūrinių, verslo ir politinių pokyčių Europoje bei pasaulyje. Viešas Reformacijos minėjimas yra geras ir reikalingas dalykas. Tačiau toks renginys informuoja apie tai, kas buvo prieš 500 metų, bet neįpareigoja, kaip elgtis dabar. Gerai paruoštas viešas Reformacijos paminėjimas ne tik informuoja, bet ir paskatina pagarbų tapatinimąsi su reformatoriais, kurie kovojo su galinga tamsybių valdžia. Paskatina net didžiavimąsi, bet asmeninio dvasinio gyvenimo nepakeičia. Nebent keičia į blogesnę pusę. Nes didžiavimasis savo širdyje prieš kitus, gyrimasis savo darbais ar protėvių darbais nepatinka Dievui ir menkina patį žmogų. Kaip sakoma Pirmame laiške korintiečiams:

Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga. Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo, –  kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą.
Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu,  kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“ /I Kor 1,27-31/.

Dievui svarbu ne menami dalykai, kuriais galime didžiuotis prieš kitus, bet tai, koks mūsų asmeniškas ryšys yra su Juo. Svarbu, kokia yra mūsų tikėjimo esmė. Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas, ­ten išmintis /Pat 11,2/.

Krikščionims reikia nuolankiai mokytis išminties iš istorijos. Nes nuolankiai Evangelijos šviesoje suvokta istorija nustoja būti tik praeitimi, bet įgyja tiesioginį ryšį su mūsų dabartimi ir ateitimi. Be nuolankumo širdyje net iškilnūs istoriniai tikėjimo darbai noriai paverčiami medžiaga religiniam ar kultūriniam puikavimuisi. O tai galima vadinti prisitaikymu prie pasaulio, kuriame visi visais būdais konkuruoja. Neįmanoma puikuotis prieš Dievą. Puikuotis galima tik pasaulyje. Kaip sakoma Laiške romiečiams:

Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia /Rom 12, 2/.

Atsimindami ir pagerbdami Martyną Liuterį ir švęsdami Reformacijos dieną, nepamirškime savęs, t. y. savo asmeninės reformacijos. Nes juk ir Martynui Liuteriui viskas prasidėjo nuo asmeninių pasikeitimų, proto atnaujinimo ir ištyrimo, kas yra priimtina Dievui. Vėliau buvo vieši veiksmai ir vieša Reformacija. 

Švęskime Reformaciją.

V.R.Ž.

Dalijos Gudliauskienės nuotrauka.