Ką sako Jono 2 laiškas apie netinkamą bendrystę

Spausdinti

Sean DeMars

Ar įmanoma mums sumenkinti Evangelijos skelbimą per mūsų bendradarbiavimą su sąjungininkais? Šis klausimas ypač dažnai iškyla Amerikos evangelikams. Šiais laikais evangelikų ganytojams, mokytojams ir rašytojams labai populiaru dalintis tarnystės erdve su tais, kurie pamokslauja kitokią evangeliją nei ta, kuri buvo "vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems" (Judo 3).

Daugelis evangelikų supranta, kad toks būdas turėti sąjungininkus yra pavojingas, žalingas ir klaidinantis. Jie teigia, kad ne tik neišmintinga dalintis vieša tarnyste su klaidingais mokytojais, bet iš tiesų tai yra nuodėmė. Ar tokie kritikai yra teisūs, ar jie perdėtai reaguoja? Esame dėkingi, kad mums nereikia stengtis naudotis savo pačių išmintimi, jog išnarpliotume šį mazgą. Šventasis Raštas kalba tiesiai ir aiškiai šiuo klausimu.

Jono antras laiškas

Jono antras laiškas yra labai trumpas ir visai nesudėtingas: Dievo vaikai privalo siekti gyventi visiškos harmonijos meilėje, tiesoje ir paklusnume, kai jie seka Jėzumi. Tie, kurie myli Dievą ir vienas kitą, jie eis (gyvendami paklusnume) tiesoje (4 ir 6 eilutės).

Panašu, jog Jonas nusprendė parašyti neįvardintai poniai (1 eilutė), kai kažkokie atėję mokytojai mėgino nukreipti bažnyčią link krikščionybės atšakos, kuri reikalavo vien tik paklusnumo ir meilės, bet ne tiesos. Tiksliau kalbant, panašu, jog šie mokytojai melavo apie Jėzų (7 eilutė). Tai išprovokavo Joną, kuris įspėja savo mylimus vaikus, kad jų sielos yra pavojuje (8 eilutė).

Kai gerai apgalvojame tai, kaip Dievo Žodžio pamokslininkai ir mokytojai gali geriausiai prižiūrėti savo viešos tarnystės erdvę, Jono laiškas padeda mums trimis būdais. Jis moko mus, kad apgavikai egzistuoja, kad klaidingas mokymas yra pavojingas mūsų sieloms, ir mes privalome nesidalinti vieša tarnystės erdve su tais, kurie skelbia skirtingą evangeliją. Pažiūrėkime į kiekvieną iš jų atskirai.

Apgavystė

Evangelistas Jonas negali būti aiškesnis. Apgavikai yra realūs. "Po pasaulį pasklido daug apgavikų" (7 eilutė). Tie apgavikai išėjo į pasaulį su mokymu, kuris nėra iš Kristaus. Toks mokymas yra pražūtingas tuo, kad atskiria žmogų nuo Dievo (9 eilutė). Jonas sako, jog tie apgavikai yra antikristai (7 eilutė). Tai reiškia jie yra antikristai: Jėzus atėjo papasakoti mums tiesą apie Dievą, žmogų, nuodėmę ir išgelbėjimą, bet tie atėję mokytojai papasakoja melą apie Dievą, žmogų, nuodėmę, ir išgelbėjimą, todėl jų apgavystės tarnystė yra visiška priešybė Jėzaus tiesos tarnystei.

Jėzus yra "kelias, tiesa ir gyvenimas," ir niekas negali artėti prie Tėvo, bet tik per jį ir jo tiesą (Jono 14,6). Ir visai logiška, kai šėtonas bando sumenkinti Evangelijos darbą siųsdamas antiapaštalus - apgavikus, kurie eina ir pamokslauja melą apie tai, kas yra Jėzus ir ką jis padarė, kad išgelbėtų savo žmones. Tie apgavikai nešioja antididijį pašaukimą:

"Visa valdžia danguje ir žemėje buvo atimta iš mūsų valdovo, šėtono. Todėl eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos nuodėmėje ir meluodami jiems apie Jėzų, kuris atėjo išgelbėti jų sielų."

Ar apgavikai žino, kad jie yra apgavikai? Evangelistas Jonas nepasako mums. Ir iš tiesų tai nėra svarbu. Svarbu, kad mes žinome, jog apgavikai yra realūs. Jie "pasklido po pasaulį" ir jie veda žmones į pragarą, išpažindami kitokį Jėzų.

Išpažinimas

Jono antro laiško kontekstas rodo, kad apaštalas turi galvoje gnostikus, kurie neišpažįsta kūnu ateinančio Jėzaus (7 eilutė). Gnosticizmas gali nebūti didžiausia grėsmė jūsų dabartiniame kontekste, bet apgavikų dvasia gyvena kiekviename mokytojuje, kuris meluoja apie Dievą, pamokslaudamas kitokį Jėzų (Pirmas laiškas korintiečiams 15,15). Netikra evangelija, kuri skelbia netikrus jėzus, ateina labai įvairiomis formomis:

Ir sąrašas galėtų dar ilgai tęstis.

Bažnyčia privalo prisiminti, kad Jėzus save mums apreiškė pakankamai aiškiai. Daug kartų. Per visą savo tarnystę. Jėzus mokė, kas jis toks yra taip aiškiai, kad apaštalas Jonas paprasčiausiai daro prielaidą, kad visi, skaitantys ir klausantys jo laiško, žinos kas iš tiesų yra "Kristaus mokymas." Klaidingi mokytojai, kurie išpažįsta netikrą Jėzų, nėra nieko naujo. Bet atrodo, jog bažnyčiai reikia priminti tiek dažnai kiek įmanoma, nes mes negalime sau leisti tikėti ne tuo Jėzumi. Jei mes vis tik leisime, žmonės praras vienintelį dalyką, kuris iš tikrųjų yra reikšmingas jų sieloms (8-9 eilutės).

Partnerystė

Šių dalykų šviesoje, apaštalas įspėja žmones, kuriems skirtas šis laiškas, kad sergėtų savo sielas. "Žiūrėkite, kad neprarastumėte, ką esate nuveikę, bet kad gautumėte visą atlygį" (8 eilutė). Bet jis šioje vietoje nesustoja. Jonas dešimtoje eilutėje taip pat įspėja bažnyčią nepriimti nė vieno iš tų klaidingų mokytojų - net nesveikinti jų, nes taip darydami užsitarnautume kruviną kaltę, tokių blogų kelių: "Jei kas neateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, nepriimkite jo į namus ir nesveikinkite, nes kas jį sveikina, tas dalyvauja jo piktuose darbuose." (10-11eil.)

Jono perspėjimas čia yra apie bet kokį veiksmą, kuris leistų stebinčiam pasauliui patikėti, jog mes, Kristaus ambasadoriai ir tikros Evangelijos vėliavnešiai, esame vienoje komandoje su tais apgavikais. Mes negalime suteikti jokios progos bažnyčiai ar net pasauliui būti suklaidintais dėl tikros Evangelijos. Nes jei jūs viešai priimate klaidingą mokytoją, jūs sudarote stebinčioms akims klaidingą įspūdį, jog apgavikas pagaliau nėra jau toks ir pavojingas.

Ką tai reiškia praktiškai tiems, kurie tarnauja? Kad jie negali jokiais būdais, jokiomis aplinkybėmis, susikibti rankomis su eretiškais mokytojais, ganytojais, rašytojais, profesoriais, ar bet kuo, bet kokioje formoje, kas ateina pas jus, nešinas kitokį Jėzų.

Tai apima:

Išmintis padės mums suprasti, kada nutiesti liniją, bet principas, kuriuo turėtume vadovautis, yra paprastas:

Mes privalome jokiu būdų neįsitraukti su klaidingais mokytojais ar paklydusiomis bažnyčiomis (ar bet kuo iš jų tarnautojų) į bet ką, kas gali suklaidinti žmones apie Evangelijos tiesą ir Jėzaus tapatybę.

Griežtas šio principo laikymasis atves mus į aštrius konfliktus su tais, kurie nesupranta apaštalo Jono logikos. Mes būsime vadinami nemylinčiais. Mes būsime kaltinami nepalaikantys vienybės bažnyčioje. Mes būsime nekviečiami į tam tikras konferencijas ar bendrystes su tam tikromis para-bažnytinėmis organizacijomis. Tegul taip būna, broliai ir seserys. Mes privalome vaikščioti meilės keliais. Mes privalome apsaugoti Jėzaus kaimenę. Mes privalome išpažinti tikrą Jėzų. Mes negalime prisidėti prie paklydimo. Mes privalome laikytis mūsų Valdovo tiesos.

Straipsnis iš 9Marks, 2019 spalio 18

Vertė: lekt. Vaidotas Ickys