„... angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus."  /Lk 2,10-11/ 

Švenčiant Kalėdas (kad ir ką šis senas lietuviškas žodis galėtų reikšti) mes minime Jėzaus gimimą, kurio atėjimas buvo Pranašų išpranašautas, tautos ilgai lauktas. Graži, pilna vilties ir džiugesio šventė. Nepaisant to, ši nepaprasta žinia apie didelį džiaugsmą prasideda žodžiu „Nebijokite!". Piemenys išsigando angelo šviesos, kaip ir mes išsigąstume, nes kasdieną bijome mažesnių dalykų. Taip gyvenimas ir teka, balansuojant tarp įprastos kasdieninės baimės ir trupučio laimės. Kiek žmonių kartų skaitė ir girdėjo šiuos Šv. Rašto žodžius apie „didelį džiaugsmą" karo, tremties, skurdo, bado, ligų, mirties ir nevilties metu? Kaip nebijosi to, kas akivaizdu? Ar, nepaisant baimės ir liūdesio, reikia stengtis būti „džiaugsmingam"? Juk žmogus bijo nuo Adomo ir Ievos nuopuolio laikų. Šv. Rašte apie baimę pirmą kartą pasakoma būtent po pirmosios nuodėmės: „Viešpats Dievas pašaukė Adomą: „Kur tu esi?" O tas atsiliepė: „Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau" /Pr 3,9-10/.

Iki nuodėmės baimės nebuvo. Žmogus išsigando ne vien todėl, kad buvo nuogas – neapsirengęs. Jis pirmą kartą skaudžiai suvokė savo ribotumą, nes neklusnumas žmogų atitolino nuo Dievo – gyvybės šaltinio. Žmogus tapo egzistenciškai nuogas. Moteriai Dievas tarė: ... „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus" /Pr 3, 16/; ir vyrui – „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas" /Pr 3, 19/.

Žmogus tapo ne tik nesaugus, bet ir dvasiškai nuogas – „Žmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina". /Ekl 6,7/.

Todėl angelo kreipinys – „Nebijokite!" – yra esminis žodis žmogui, kurį Dievas ruošia išgelbėjimui ir Dievo karalystei. Kalėdų išvakarių tradicija susėsti prie ramybės ir susitaikymo stalo, Kalėdų ryto džiaugsmas vienija krikščionišką pasaulį. Tai mums primena, kad ten, kur santarvė, atlaidumas, kur ieškoma vienybės bei džiaugsmo tarp žmonių ir Dievo, ten nėra vietos baimei. Jėzus kaip mažas vaikelis gimė dėl mūsų, Jis susitinka su mumis, save apriboja, tapdamas žmogumi, ir apdovanoja didžiu džiaugsmu. Dievas apdovanoja mus savimi, viltimi ir laisve nebijoti. Jis – naujasis Adomas, nauja pradžia be baimės ir mirties. Švęsdami Jėzaus Kristaus gimimą, būtinai prisiminkime pirmąją džiaugsmingo skelbimo dalį – „Nebijokite!" – ir tapkime laisvi Viešpatyje.

Gen. superintendentas kun. Tomas Šernas