Ant Dubingių piliakalnio

Spausdinti

Palmyra Griciūnienė

2020 metų rugsėjo penktą dieną negausus Lietuvos evangelikų reformatų būrelis susirinko į Kapų šventę Dubingiuose. Evangelikų reformatų bažnyčios vietoje po atviru dangumi Maldoje paminėjome čia 2009 metais rugsėjo 5 dieną perlaidotus aštuonių kunigaikščių Radvilų giminės atstovus. Kasmetinę Kapų šventę organizavo vilniečiai. Atvyko po keletą žmonių iš Papilio, Kauno, Panevėžio. Daugiausiai, žinoma, buvo pačių organizatorių.

Mūsų Panevėžio parapijai atstovavo parapijos pirmininkas kurt.P.R.Puodžiūnas su žmona Regina ir seniūnė P.Griciūnienė. Dėl koronaviruso ar mieste 3 dienas vykusių 517-ųjų Panevėžio miesto metinių renginių bei sveikatos problemų į Dubingius atvykome tik trys. Ant atminimo plokštės, kurioje išvardyti čia palaidoti Radvilos,  parapijos pirmininkas padėjo gėlių.  Nuostabiai graži, šilta rudens pradžios diena, didingi piliakalnio ir Asvejos ežero vaizdai, neapsakomai žydras dangus teikė palaimą, ramybę ir kėlė pasididžiavimą mūsų protėviais,  jų ryžtu ir darbais valstybės klestėjimui.

Pamaldas laikė Lietuvos evangelikų reformatų gen. superintendentas kun.Raimondas Stankevičius, prakalbą sakė Lietuvoje praktiką atliekantis teologijos studentas iš prancūzijos Arthur Laisis, meldimus išsakė LERB lektorius Vaidotas Ickys. Giesmes užvesdavo Džiuljeta Stankevičienė, jai talkino Renata Bareikienė ir visi pamaldų dalyviai. Pamaldas tiesiogiai įrašė Rimgaudas Januševičius. Kun. R. Stankevičius prisiminė čia palaidotus Reformacijos nešėjus Lietuvoje, Radvilų giminės didžiavyrius ir jų žmonas: LDK kanclerį, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininką, Liublino unijos priešininką, faktiškai nevainikuotą Lietuvos karalių Mikalojų Radvilą Juodąjį (1515–1565), jo žmoną Elžbietą Šidlovecką-Radvilienę (1533–1562), LDK kanclerį, Vilniaus vaivadą ir didįjį etmoną Mikalojų Radvilą Rudąjį (1512–1584), jo sūnų Mikalojų Radvilą (1543–1589), Mikalojaus Radvilos žmoną Sofiją Eleną Hlebovičaitę (?–1583), M. R. Rudojo vaikaitį, mažametį Mikalojų (1575–1577), Jonušą VI Radvilą Rokošininką (1579–1620), kurio 400-ąsias mirimo metines minėsime lapkričio mėn., ir Kotryną Aną Sobkovną (?– 1578), Kristupo Radvilos Perkūno pirmąją žmoną, bei kitus šviesios atminties tikėjimo brolius ir seses vienaip ar kitaip prisidėjusius prie Reformacijos plitimo mūsų krašte.

Pamaldos praėjo susikaupime, rimtyje ir nuoširdžioje Maldoje.

Po pamaldų nuėjome į muziejų, kuriame atkurtas pilies vaizdas, išklausėme malonios gidės pasakojimą ir susirinkome trumpai agapei, kurią Malda pradėjo LERB lektorius Vaidotas Ickys. Džiaugėmės nuostabiomis bendrystės akimirkomis, vaišinomės rudens gėrybėmis, Danguolės Juršienės ir kitų šeimininkių keptais pyragais, akį džiugino piliakalnio vaizdai, skaisčiai švytinti rudens pradžios saulė,  o širdį – nuoširdi bendrystė ir graži gili tradicija kasmet sutikti šioje garbingoje vietoje pažįstamus, draugus, bendraminčius.

Po agapės nuvykome į Radvilų ąžuolyną, kurį visų parapijų atstovai prieš devyneris metus pasodino Radvilų garbei. Gėrėjomės miško ramybe, kvėpavome tyru ir gaiviu oru, akys iš tolo pamatė didžiulę užaugusių eglių sieną, už kurios daugumoje buvo matyti jau gerokai užaugusių eglių viršūnės ir už jas, deja, daug mažesni ąžuoliukai. Bridome per nenušienautą pievą, o ąžuolyno sodintojai mintyse, turbūt, prisiminė čia su entuziazmu atliktą darbą, prisiminėme kurt. Mykolą Mikalajūną - vieną iš organizatorių, jau išėjusį  Amžinybėn ir  šiandien jau negalėjusį pasidžiaugti to darbo vaisiais, kaip ir kai kurie senjorai iš parapijų, kurių nebėra ar jau dėl sveikatos nebegalėjo atvykti.

Iki Ąžuolyno 10–mečio sukakties Danguolė Juršienė pažadėjo pasistengti, kad būtų pastatyta rodyklė, nurodanti kelią į Ąžuolyną, taip pat pasitarti su miškininkais dėl tolesnės Ąžuolyno priežiūros ir iki jo esančios teritorijos nušienavimo bei kelio pataisymo.

Pasivaišinę rudeniniais obuoliais, patraukėme link automobilių. Atsisveikinome ir išvykome į namus dėkodami Dievui už galimybę atvykti į tradicinę Kapų šventę Dubingiuose ir dėkojame vilniečiams už šios Šventės organizavimą. Iki naujų susitikimų.    

 Nuotraukos autorės: