Vasara yra tas metas, kai dauguma evangelikų reformatų parapijiečių, numatytu laiku, renkasi įvairiose kapinaitėse, daugiausiai – Biržų krašte, kad prisimintų, paminėtų savo tikėjimo brolius ir seses, savo giminaičius, artimuosius, kurių neseniai, o gal jau labai seniai nebėra tarp mūsų. Kapinių pamaldose parapijiečiai mini savo išėjusius artimuosius, palaidotus įvairiose Lietuvos kapinėse.

Šiais metais panevėžiečiai kapinių pamaldas pradėjo birželio 28 dieną Ramygalos gatvės kapinėse. Susirinko parapijiečių būrelis, atvyko LERB generalinis superintendentas Panevėžio parapijos administratorius kun. Raimondas Stankevičius. Nors kaitra alino jau nuo pat ryto, pavyko rasti pavėsį po dideliais kapinių medžiais. Pamaldos, kaip visada, praėjo santūriai, susikaupus. Giedojome giesmes, minėjome savo artimuosius. Po to parapijiečiai vyko į bažnyčią, kur dalyvavo sekmadienio pamaldose. Po jų pabendravome agapėje.

Liepos 26 d. įvyko kapinių šventė kitose Panevėžio kapinėse – Šilaičiuose. Čia dalyvavo gausesnis būrelis parapijiečių. Pamaldas taip pat laikė kun. Raimondas Stankevičius. Po pamaldų visi sustojome tradicinei bendrai nuotraukai, o po to grįžome į bažnyčią sekmadienio pamaldoms.

Prieš pradedant kapinių švenčių “sezoną”, birželio 20 dieną parapijos atstovai vyko į Papilį dalyvauti paminėjimo pamaldose prie memorialo to krašto žuvusiems partizanams. Pamaldas laikė kun. Sigita Veinzierl. Prieš pamaldas aptvarkėme memorialo aplinką, pasodinome gėlių. Kadangi šiais metais Papilio partizanų paminėjimo pamaldų laikas buvo perkeltas iš rugpjūčio 23 d. į birželio 20 dieną, atvyko tik negausus panevėžiečių būrelis. Tarp jų – ir žuvusio partizano Povilo Skiauterės jauniausioji sesuo, 96 metų Valerija Baltušienė. Pasak jos, kasmet žuvusiųjų partizanų artimiausių giminaičių skaičius tirpo, ir ji dėkojo Dievui, kad jai suteikė sveikatos šiais metais aplankyti kritusių partizanų kapą, kur palaidotas ir jos vyriausias brolis.

Panevėžio parapijos atstovai dalyvavo ir Raščiūnu kaimo kapinių šventėje, vykusioje liepos 25 dieną.

Pamaldų sezoną “bažnyčioje po atviru dangumi” užbaigėme pamaldomis Dubingiuose rugsėjo 5 dieną. Pamaldos tradiciškai vyko buvusios ev. reformatų bažnyčios vietoje, prie kunigaikščių Radvilų laidojimo panteono. Dėl permainingo ir vėjuoto oro, pamaldos vyko aukštoje palapinėje, kur buvo galima išvengti lietaus. Dalyvavo generalinis superintendentas kun. Raimondas Stankevičius ir Kauno ev. reformatų parapijos klebonas kun. Dainius Jaudegis. Pamaldose paminėjome kunigaikščius Radvilas, palaidotus šioje vietoje. Kun. R. Stankevičius kalbėjo, kad tamsos pasaulyje krikščionis visada atkreips kitų dėmesį į save, nors tai gal ne visada malonu ir saugu. Bet Dievo akyse mes turime džiaugtis gavę iš jo malonę būti menku Kristaus šviesos spindulėliu, nes Kristus yra Didžioji Šviesa, ryškesnė už bet kokią kitą šviesą. Čia palaidoti kunigaikščiai Radvilos irgi buvo tokiais šviesos spinduliais Lietuvai, daug nusipelnę Reformacijai, kultūrai, mokslui, švietimui.

Kun. D. Jaudegis pasidalijo informacija, kad Kėdainiuose, rugsėjo 2-6 dienomis vykstant “Radviliados” festivaliui, jam teko susitikti su Radvilų palikuoniu, gyvenančiu Lenkijoje, kunigaikščiu Maciej‘u Radziwill‘a. Jis Kėdainiuose skaitė paskaitą apie 600 metų Radvilų istoriją bei parėmė Kauno ev. reformatų bažnyčios atstatymą.

Po pamaldų daugelis norėjo pamatyti pilies muziejaus ekspoziciją. Muziejuje mums buvo garsiai perskaitytas Dubingių bendruomenės laiškas-kreipimasis į Lietuvos žmones apie Dubingių pilies atstatymo svarbą ir reikalingumą.

Apžiūrėję muziejų, vykome į Labanorą, kur vilniečių buvome pakviesti į agapę sodyboje prie ežero. Svetingi šeimininkai net išvirė troškinį pagal autentišką Radvilų receptą, kuriuo pasidalino su svečiais bei vaišino skaniomis keptomis dešrelėmis. Atvykusieji taip pat turėjo ką padėti ant stalo.

Vėliau, lietui suvijus visus po stogu, buvo svarstomas neatidėliotinas klausimas apie paminklo Reformacijai kuo greitesnį pastatymą. Vienintelė likusi kliūtis – trūksta 38 tūkstančių eurų iki pilnos sumos, be kurios užsakymą atliekanti įmonė nesiima užbaigti darbų. Buvo sutarta, kad kiekvienas parapijietis turi jausti pareigą prisidėti finansiškai, raginti kitus prisidėti bei kur tik įmanoma ieškoti sponsorių. Bendras tikslas yra užbaigti paminklą šiais metais.

Šeštadienis, rugsėjo 5-oji, buvo labai spalvingas ir permainingas: tiek rudeniška gamta, kai apsiniaukia, nulyja trumpas lietus, vėl žvilgteli saulutė, pūsteli stiprokas vėjas, nuverčiantis palapinę, tiek nuotaikomis. Nuo pamaldų rimties, malonaus ir draugiško bendravimo iki susirūpinimo dėl svarbių reformatams reikalų sprendimo bei grožėjimosi nuostabia sodybos aplinka ir rudenėjančia gamta.

Nuoširdžiai dėkojame vilniečiams už neformalaus bendravimo organizavimą, sodybos šeimininkams už priėmimą ir visiems gausiai susirinkusiems į Dubingius paminėti kunigaikščius Radvilas ir kitus tikėjimo namiškius, išėjusius Amžinybėn.

Tekstas ir foto Irenos Skiauterytės: