Tradicinis rugpjūčio savaitgalis Panevėžio parapijoje

Spausdinti

Jau tapo tradicija paskutinį rugpjūčio savaitgalį praleisti maldingai – ketverios pamaldos Dievo garbei, kuriose kartu meldėmės su vicesuperintendentu parapijos administratoriumi  kun. Raimondu Stankevičiumi.

Rugpjūčio 26 d. 10-ties žmonių grupė vykome į Papilį, kur pagerbėme žuvusių partizanų atminimą, padėdami gėlių prie paminklų, išklausėme kunigo pamąstymus apie pokario laikmetį, kovas už Lietuvos laisvę.

Ačiū tiems – likusiems giminaičiams, kurie įamžino partizanų amžino poilsio vietą, pastatydami paminklus. Dabar kiekvienas gali juos pagerbti – mes irgi pagiedojome keletą giesmių, mums talkino Papilio parapijos vargonininkė Vigilija Macienė.

Po to vykome į Kubilių Kapų šventę. Čia buvo daugiau susirinkusiųjų. Susitikome su giminaičiais, draugais, pažįstamais, ne vienas aplankėme čia besiilsinčių artimųjų kapus. Maldoje prisiminėme visus tuos, kurie savo gyvenimu rodė mums kelią į ateitį, meldė Dievą, kad būtume laimingi, sveiki, darbštūs, teisingi ir dievobaimingi. Miela buvo kapinėse, kur kiekvienas kauburėlis prižiūrimas, mielas, skendi žieduose, apsuptas artimųjų rūpesčio.

Pasibaigus šventei, palinkėjome vieni kitiems geros kloties ir Dievo vedimo ir atsisveikinome iki susitikimo sekančiais metais.

Sekmadienį, rugpjūčio 27 d. 11 val. ir vėl dauguma susitikome Šilaičių kapinių šventėje. Džiugu, kad susirinko nemažas būrys parapijiečių ir jų svečių. Nors dangus jau buvo apsiniaukęs, nieko gero nežadėjo, bet lietaus nebuvo ir šventė praėjo maloniai. Daugelis parapijiečių maldoje prisiminė savo artimuosius, klausėmės Šventojo Rašto skaitinių, susimąstyti kviečiančio pamokslo, giedojome giesmes, padedami parapijos vargonininkės Bronislavos Simonaitienės.

Pasibaigus Kapų šventei vykome į bažnyčią sekmadienio pamaldoms. Klausėmės Šventojo Rašto žodžių, kunigo pamokslo, giedodami šlovinome Viešpatį ir šventėme Viešpaties Vakarienę.

Po pamaldų rinkomės tradicinei Agapei, dalinomės įspūdžiais iš kelionės po Biržų kraštą, aptarėme būsimą išvyką į Dubingius ir dėkojome Dievui, kad galėjome atstovauti parapijai visose pamaldose. Kaip sako mūsų kunigas, Dievo Žodžio niekuomet nebūna per daug.

 

Sigita Audickienė

Foto: Palmyros Griciūnienės