PANEVĖŽIO EVANGELIKŲ REFORMATŲ KELIONĖ Į DUBINGIUS
Lietingą rugsėjo antrosios rytą rytą, be pasigailėjimo pliaupiant lietui, susirinkome į sutartą vietą prie Nevėžio upės ir susėdę į tris lengvus automobilius 15 žmonių grupė išvažiavome į Dubingius, į paskutinę šios vasaros Kapinių šventę, kurioje buvo paminėti Radvilų giminės ir bei kitų palaidotų šiame Dubingių piliakalnyje evangelikų atminimas, dėkojant Viešpačiui už jų darbus, tikėjimą, ir atsidavimą Bažnyčiai. Vykome prisiminti mūsų tikėjimo namiškius ir pasimelsti už gyvuosius buvusioje Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje, kurios šiuo metu likę tik pamatai.
Išvažiavome su didžia viltimi, kad virš Dubingių švies saulė. Ir, iš tiesų, nuo Ukmergės link Molėtų, tik vieną kitą lietaus lašą ant mašinos stiklo bepagavome, o, artėjant prie Dubingių jau buvo aišku, kad čia lietaus nebus. Dangus giedrėjo ir nuotaika visų skaidrėjo. Prie miestelio bendruomenės namų jau buriavosi būsimų pamaldų dalyviai iš visos Lietuvos: Vilniaus, Biržų, Panevėžio evangelikų reformatų parapijų piligrimai. Neilgai trukus, patraukėme link piliakalnio į Dubingių reformatų bažnyčią po atviru dangumi.
Susirinkusius ir stovinčius prie bažnyčios pamatų, vicesuperintendentas kunigas Raimondas Stankevičius pakvietė sueiti į bažnyčios vidurį, kaip į tikrą bažnyčią ir veidu atsigręžti į menamą Dievo stalą, prie kurio susikaupė maldai pamaldas laikę dvasininkai: Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas, Konsistorijos viceprezidentas kunigas Rimas Mikalauskas, vicesuperintendentas kunigas Raimondas Stankevičius, Utenos evangelikų Bažnyčios ganytojas Darius Venslovas. Šalia kunigų išsirikiavo Vilniaus evangelikų reformatų choro „Giesmė“ ir Vilniaus Bažnyčios Tikėjimo žodis giedotojai. Visiems šios, po atviru dangumi, bažnyčios pamaldų dalyviams buvo išdalinti lankstinukai su atspausdintų giesmių žodžiais, kad visi kartu galėtų šlovinti Viešpatį labai gerai žinomomis, ir mums, reformatams naujomis giesmėmis.
Vienuoliktą valanda prasidėjo pamaldos su jungtinio choro giesme ,,Tik Kristuje“. Šiam chorui po truputį pritarė visa bažnyčia.
Suskambo nuostabi melodija ir žodžiai, šlovinantys Jėzų Kristų. Pamaldos vyko toliau ir buvo giedamos gražios senosios ir naujesnės giesmės. Pirmiausia Dievo Žodžiu ir apmąstymu pasidalino svečias iš Utenos pastoriaus Dariaus Venslovas, po to sekė generalinio superintendentas kunigo Tomo Šerno, kaip visada, nuostabus pamokslas. Pamaldų pabaigoje buvo paskelbta rinkliava Panevėžio bažnyčios statybai. Pamaldų pabaigą apvainikavo kunigo Tomo Šerno palaiminimas.
Po pamaldų, visi ėjome apžiūrėti Radvilų rūmų liekanų ekspozicijos. Čia ekskursijų gidė Gema Kuorienė labai įdomiai ir išsamiai papasakojo apie to laikmečio gyvenimą, papročius, apie politines ir asmenines šios garbingos giminės peripetijas, įtaką praėjusių šimtmečių Lietuvos valstybiniame gyvenime. Pasisėmę istorinių žinių, nusileidome nuo piliakalnio į Asvejos regioninio parko lankytojų centrą. Pasinaudoję ten esamais mediniais stalais, kėdėmis ir suolais, pasiruošėme Agapei. Visi dalyviai, o jų prisirinko per šešiasdešimt, išdėliojo savo atsivežtas gausias ir įvairias vaišes: kavą, arbatą, sumuštinius, vyniotinius, pyragus, sausainius, tortelius, pomidorus, agurkus, vynuoges ir duoną kasdieninę. Kadangi buvome gerokai išalkę, tai su sveiku apetitu visi vaišinomės šia labai spalvinga maisto įvairove, gausiai išdėliotą ant penkių stalų.
Agapė neapsėjo be kalbų. Pasisakymų pradžią padarė Danguolė Juršienė, o po jos, labai istoriškai ir dvasiškai vertingą medžiagą apie kunigaikščius Radvilas perteikė kunigas Rimas Mikalauskas. Po šios turtingos paskaitos, pasisakė mūsų parapijos pirmininkas kuratorius Petras Romualdas Puodžiūnas, padėkojęs visam surinkimui už aukas, surinktas Panevėžio bažnyčios statybai.
Visi nuostabiai turiningai pabendravę ir reformatoriškos dvasios pakylėti pradėjome skirstėmės ir ruošėmės kelionei į namus. Atsisveikindami, prižadėjome ir vėl susitikti jau kitais metais šioje nuostabioje, mums reformatams nepaprastai brangioje istorinėje vietovėje.