Panevėžiečiai reformatai ir jų svečiai liepos 28-tąją rinkosi į kapinių šventę Šilaičių kapinėse maldoje paminėti savo artimuosius ir draugus. Pirmiausia skubėjome aplankyti savo artimųjų amžinąsias poilsio vietas, padėjome gėlių. Prisiminti iškeliavusius Amžinybėn giesme ir malda į kapines atvyko nemažai žmonių. Susitikome su visais, pasidžiaugėme ir atvėrėme ištroškusias širdis atvirumo meilei.

Pamaldas laikė LER l.e.p. generalinis superintendentas, parapijos administratorius kunigas Raimondas Stankevičius. Kunigui atvykus, kaip mat išsirikiavo eilutė žmonių, norinčių maldoje paminėti savo artimuosius. Oras, ačiū Dievui, pasitaikė tikrai vasariškas. Saulė kepino – vėjelis truputį gaivino. Visi liko patenkinti pakeista šventės vieta. Sustojome prie gražuolių berželių jaunuolyno gojelio. Kai kurių susirinkusių dėmesio sulaukė maža voverytė, kuri ieškojo pačio tinkamiausio berželio poilsiui ar stebėjimui, kas čia darosi. Darbštuolės skruzdėlytės be perstojo zujo po jaunuolyno gojelį, tarsi pabrėždamos gamtos ir žmogaus santykį.

Klausėmės kunigo pamokslo, kurio žodžiai vertė prisiminti ir susimąstyti apie žmogaus šioje žemėje prasmę. Išgirdome daug puikių, mielų žodžių, pastiprinančių krikščionio sielą. Kunigas priminė mums, kokias didžiules tikėjimo dovanas gavome iš mūsų Viešpaties per savo tėvelius ir už jas esame dėkingi iki šiol. Susikaupimo akimirkomis mintyse dėkojome tiems, kurie buvo dalelė mūsų gyvenimo, mokė ir ėjo šalia daugelį metų. Tai paskutinis šiemet Panevėžyje toks parapijiečių susirinkimas gamtoje.

Po kapinių šventės vykome į bažnyčią. Į pamaldas susirinko ir kiti parapijiečiai, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti kapinių šventėje. Šventojo Rašto klausymu, giesmėmis dėkojome  Viešpačiui, išklausėme kunigo pamokslą apie Dievą, o Dievo Žodžio niekada nebūna per daug. Šventėme Viešpaties Vakarienę.

Po pamaldų susėdome tradicinei agapei. Kalbėjomės apie ateities planus. Maldų ir giesmių susirinkimai gamtoje, į kuriuos ruošiamės vykti,  dar bus Papilio Partizanų kapinaitėse bei paskutinį – rugsėjo 7 d. – ant Dubingių piliakalnio, kur tradiciškai susirenka reformatai iš visos Lietuvos. Kalbėjomės ir apie išvyką į Švobiškį – į Nepriklausomos Lietuvos pirmojo reformatų Sinodo 100-mečio paminėjimo pamaldas, kuriose bus ir generalinio superintendento ordinacija.

Turiningas sekmadienis baigėsi. Skirstėmės į namus pilni malonių apmąstymų, kurie mūsų sielas praturtino dvasiniais įspūdžiais.

Sigita Audickienė

P.Griciūnienės nuotraukose sustabdytos akimirkos: