Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų. /Jok 1,17/

Labai gražūs, viltingi Jokūbo žodžiai. Kalėdų laike turime daugiau tamsos ir mums trūkstant šviesos, ją bandome kurtis patys – girliandų spindesiu, žvakučių šiluma, papuoštais ir  žaižaruojančiais namais, ofisais, prekybos centrais ir mažomis parduotuvėlėmis. Taip mes bandome susikurti geresnę nuotaiką sau. Savo jėgomis, išmintimi, darbu, lėšomis. Vėl dovanos, sveikinimai, linkėjimai.

Kur tame yra Jėzus? Kur mūsų Viešpats, kuris tuomet, daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų, nusižemino iki sugedusio žmogaus lygio ir nužengė į žemę? Ar visame tame kalėdiniame chaose prisimename mūsų Gelbėtoją?

Kaip bebūtų apšviesta mūsų aplinka, nuotaika, mūsų buitis liks tik dalinė ir laikina. Tačiau Jėzus gali viską keisti į pilnutinę ir amžiną šviesą, tiesą, gėrį, ramybę, paguodą. Nes Jis yra tas davinys iš aukštybių, Jis yra tobula dovana iš dangiškojo Tėvo, kuriame, kaip ir Jo Sūnuje, nėra jokių atmainų ar sambrėškų.

Tikėjimo namiškiai,

laukdami ar sulaukę Kalėdų šventės neapsiribokime tik švente ir dovanomis sau, artimiesiems, gausiu vaišių stalu, artimųjų bendryste, bet apmąstykime didžiąją Viešpaties dovaną mums krikščionims – Sūnų Jėzų Kristų ir Jo nuostabius darbus, artėjantį Jo antrąjį atėjimą ir mūsų gyvenimo prasmę šiame laikiname pasaulyje.