Superintendentų vizitacinė veikla

Spausdinti
Dr. Deimantas Karvelis
LDK ev. reformatų dvasininkijos elitas XVII–XVIII a.: superintendentų kolektyvinis portretas

1615–1617, 1637 m. sinodai nustatė, kad kiekvienas superintendentas savo distrikte privalo kasmet ne tik kunigus, bet ir klausytojus vizituoti, prieš tai pranešdamas laiku bendruomenei apie savo apsilankymą, o kunigai turėjo laiku pranešti apie tai tikintiesiems.

Vizitacijų metu kunigai privalėjo parodyti superintendentui inventorius, pagal kuriuos šie tikrindavo esamą bažnyčios finansų, pastatų būklės, liturginių indų, bibliotekos turinio ir kt. situaciją. Superintendentai turėjo prižiūrėti ar kunigas, nemokantis lotyniškai, neturi kokių nors katalikiškų ar arijoniškų knygų, siekiant užtikrinti, kad nepamokslautų iš tokių. Privaloma kunigo lektūros dalis turėjo būti Brastos Biblija, Naujasis Testamentas, reformatų katekizmai ir postilės. Tikrinta, ar jauni kunigai rašo pamokslus, kurių tekstus recenzuodavo superintendentai. Vizitacijos metu pati vizituojama bendruomenė pagal seną paprotį turėjo aprūpinti vizitatorių maistu ir pinigais. Į vizitacijas superintendentas vykdavo ne vienas, bet su pasaulietiniu senjoru ne tik dėl saugumo, bet ir dėl liudijimo.

Vizitacijų metu superintendentai privalėjo tikrinti ne tik kunigų tarnystės teologinį turinį ir jo kokybę, bet ir susitikti su visa tikinčiųjų bendruomene, su klausytojais, todėl sinodų kanonuose buvo pabrėžiama, kad parapijiečiai būtų laiku informuojami apie būsiančią vizitaciją. Kadangi vizitacijų metu buvo tiesiogiai bendraujama su bažnyčios parapijiečiais, svarbi buvo kalba. Tose vietose, kur Žemaitijos ir Užnerio distriktuose būta lietuviškų bendruomenių, kuriose pamokslauta lietuviškai, vizitatoriai turėjo būti tam pasiruošę. Neatsitiktinai Užnerio distrikto senjoras tvirtino, jog šiam distriktui reikia lietuvio senjoro, kadangi bažnyčių vizitacijos ir kunigų ordinacijos vyksta lietuvių kalba. Jeigu bendruomenėje tarnavo gana jaunas kunigas, t. y. dirbantis dvasininku ne daugiau nei 5 metus, jis privalėjo tvarkingai surašyti ir paruošti superintendentui savo pamokslų tekstus. Vizituojantis pagal galimybę galėjo pasiimti drauge kokį pasaulietinį senjorą.

Superintendentas vizitacijos metu pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kiek kokybiškai suteikiami Krikšto ir Komunijos (Viešpaties Vakarienės) sakramentai.

Vizitatorius, bendraudamas su tikinčiaisiais, turėjo išsiaiškinti, ar kunigas pamokslauja pagal Šv. Raštą, ar pamaldos vyksta nustatytu laiku, ar lanko ligonius, ar gyvena dievotai, blaiviai ir pavyzdingai, kaip rūpinasi savo paties šeima. Vizitacijos turėjo būti vykdomos bent kartą per metus.

Nuo 1637 metų vizitacijų tvarka buvo aiškiai reglamentuota Didžiojoje Gdansko Agendoje, kuri tapo Lenkijos ir LDK evangelikų reformatų svarbia kanonų teisės knyga.

*   *   *   *   *   *   *

Labai panaši tvarka nustatyta ir šių dienų vyriausiajam dvasiniam vadovui – gen. superintendentui.

Iš 2004 m. Sinodo kanono (Kan. III-2004)

<...>

  1. Atlieka vizitacijas. Vizitacijos yra ordinarios - įprastinės ir exraordinarinės, kurios yra Sinodo pavedimu įpatingoms progoms. (Prawo koscielne 02.02.01, p.162)
  2. Turi vizituoti parapijas iki Sinodo suvažiavimo (nuorodos į Kan. II-1615, kan.6-1617, kan.IV-1714 bei GA.) ir pateikti Sinodui raštu vizitacijų pranešimus.
  3. Turi pranešti vizitacijos datą, kad kunigas galėtų sušaukti ir mažiausiai prieš savaitę informuoti Surinkimą.
  4. Gen. superintendentas, jei mato reikalą, vizitaciją atlieka lydimas dvasininko ar kuratoriaus.

<...>

 

InfoRef_LT