Budėkime dėl santarvės ir taikos

Spausdinti

D. Gudliauskienė

Vieni didžiuojasi savo karo vežimais, kiti – savo žirgais, o mes didžiuojamės VIEŠPATIES, mūsų Dievo, vardu. Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs. /Ps 20, 8-9/

Į Vilniaus reformatų bažnyčią, nuo pat jos atgavimo 2012 metais, Medininkų žudynių išvakarėse – liepos 30 d. – vilniečiai pakviečiami prisiminti ir pagerbti nukentėjusius, žuvusius valstybės pareigūnus Atminimo ir maldos vakare Budėkime dėl Santarvės ir Taikos.

Prieš 30 metų, liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti septyni Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai, o Tomas Šernas – dabar Lietuvos Reformatų Bažnyčios superintendentas, kunigas – itin sunkiai sužeistas, išliko gyvas.  
Šiais metais liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena – įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Įstatyme sakoma, kad Atmintina diena yra reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais...

Nors jau praėjo 30 metų, bet mes visada prisimename ir prisiminsime aukas, sudėtas ant Valstybės įtvirtinimo aukuro. Einant metams, begalinio skausmo, sudužusių vilčių diena tampa viltingo liūdesio diena, diena, kada privalome prisiminti ir dėkoti, kad JIE buvo, kad nepabūgo, kad gynė Tėvynės sienas.
 
Vakarą Atgailos malda pradėjo LERB superintendentas kun. Tomas Šernas. Giedojome atgailos giesmę, išpažinome krikščionišką tikėjimą, savo lūpomis tardami visiems bendrą Credo - Apaštališkąjį tikėjimo išpažinimą.  
Vakaro Homilijos pagrindu kun. T. Šernas paėmė skaitinį iš Evangelijos pagal Luką :

Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus! Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus /Lk 6, 26-28/.

Kunigas kalbėjo apie atleidimą ir meilę priešams. Sunkus uždavinys mirtingam žmogui. Tikėjimo Išpažinime, kurį mes kiekvienose pamaldose pakartojame, kalbama ne tik apie Dievą, Dievo Sūnų, bet ir žmogų, kuris tiki nuodėmių atleidimu. Kaip gali Dievas atleisti, jei mes patys neatleidžiami vieni kitiems? – klausė kun. T. Šernas. Jis pateikė pavyzdį iš praeities, kai po II-ojo pasaulinio karo vokiečių delegacija atvyko į Lenkiją atstatyti kaimyniškų santykių. Buvo priminta malda Tėve mūsų, kur sakome atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams....
Kai atleidžiu – jaučiuosi laisvas! – sakė kunigas, – bet neužtenka tik atleisti, reikia ir mylėti. To moko mus Jėzus Kristus.
Baigdamas Homiliją, kun. T. Šernas dėkojo Dievui, kad Jis kasmet surenka bendrai Maldai žuvusiųjų artimuosius, bendražygius, kad moko mus mylėti ir priešus, ne tik jiems atleisti...

Atminimo vakare kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas, kreipęsis į susirinkusius Mieli krikščionys ir svečiai, kvietė prisiminti ir suprasti, kas tada įvyko, įvertinti, ką dabar turime, ir būti dėkingiems Jiems  – stovėjusiems Tėvynės gynyboje, nepamiršti Jų – žuvusiųjų, nepamiršti ir tų, kurie buvo suluošinti, atjausti žuvusiųjų artimuosius. Atsiminimai padeda suprasti ir eiti tolyn, – sakė D. Žvironas.

Muitinės veteranas, išžudytos Medininkų posto pamainos buvęs viršininkas Rimantas Kazokevičius tą naktį buvo atostogose, palikęs vietoj savęs pamainai vadovauti Tomą Šerną. Iš tos pamainos gyvi išliko: Kęstutis Mackevičius, Arvydas Trumpelis, Irena Maurušaitienė – vienintelė jų pamainoje dirbusi moteris, kurią vyrai nakčiai išleisdavo namo, ir sunkiai sužeistas, bet išlikęs gyvas tos nakties įvykių liudininkas Tomas.

R. Kazokevičius priminė, kad Medininkų žudynių 30-ečiui Lietuvos televizija sukūrė atkuriamosios dokumentikos filmą Postas aušroje. Jame labai tikroviškai atkurti tos nakties įvykiai, puikiai perteikta to meto nuotaika ir vaizdai, o tos nakties herojus įkūnijo aktoriai.

Vakare Žodį tarusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veteranė, įvairių Atminimo renginių organizatorė Angonita Rupšytė priminė susirinkusiems, jog jie yra lyg viena šeima, kas metai susirenkanti prisiminti ne tiek tuos įvykius, o žuvusius dėl Tėvynės. Esame šeima, – sakė Angonita, – kurie buvome tuomet kartu, kurie supratome, kad Lietuva – vienintelė Tėvynė.

Atminimo vakaro pamaldose vargonavo Vilniaus bažnyčios vargonininkė Gražina Petrauskaitė, be liturginių giesmių, pagrojusi vokiečių kompozitorių Georgo Bohmo ir J. S. Bacho bei vengrų kilmės Vilniuje kurį laiką gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Valentino Bakfarko kūrinius.

Antroje vakaro dalyje intarpuose tarp svečių pasisakymų P. Širvio ir kitų poetų žodžiais parašytas dainas – balades jautriai atliko Šiaulių muitinės posto viršininkas Antanas Karnišauskas, pritardamas gitara. Dainos Buvo obelys ružavos... žodžiai Pačiame Obelų sužydėjime, Pačiame Pražydėjime savo – sustiprino Vakare sklandžiusią švelnaus liūdesio nuotaiką ir tvirtą tikėjimą, kad jokia ugnim Neišdeginsi Už gyvenimą Kritusių Kraujo!

Su giliu liūdesiu kun. Tomas baigiamojoje Maldoje pagarbiai perskaitė Medininkuose žuvusių Tėvynės gynėjų vardus:
Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius, Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis,  Algirdas Kazlauskas...

Atminimo ir maldos vakaro Budėkime dėl Santarvės ir Taikos pabaigoje visi darniai pagiedojo Lietuvos himną – Tautišką giesmę.

Neskubėjusieji namo dar pabendravo, pasišnekėjo Agapėje prie arbatos, kavos puodelio...

2021-07-31