Heidelbergo katekizmo studijos. Šeštinės

Spausdinti
Kateh. Holger Lahayne
46 klausimas  Kaip supranti žodžius „įžengė į dangų“? 
Kristus savo mokinių akivaizdoje buvo nuo žemės paimtas į dangų ir ten yra mūsų labui, kol ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.  
47 klausimas  Argi Kristus nėra su mumis iki pasaulio pabaigos, kaip yra pažadėjęs? 
Kristus yra tikras žmogus ir tikras Dievas. Žmogiškąja prigimtimi Jo dabar nėra žemėje, bet savo dieviškumu, didybe, malone ir Dvasia Jis niekuomet nepasitraukia nuo mūsų.
49 klausimas  Kuo mums naudingas Kristaus įžengimas į dangų? 
Pirma, kad danguje Kristus mus užtaria Tėvui. Antra, mes turime danguje savo Kūną, kuris užtikrina, kad Kristus, jo galva, paims pas save ir mus, jo narius. Trečia, Jis mums užstatu siunčia savo Dvasią, kurios jėga ieškome to, kas yra aukštybėse – ten, kur Kristus sėdi Tėvo dešinėje, o ne to, kas žemėje.

 

Turinys

Vis dėlto Jėzus pažadėjo mokiniams ir visiems krikščionims: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28,20). Jau ST didysis sandoros pažadas Dievo tautai yra Viešpaties artimas buvimas: „Aš būsiu su tavimi“ (Iš 3,12); „Pasiimsiu jus kaip tautą ir būsiu jūsų Dievas“ (Iš 6, 7). Jėzuje pažadas naujai išsipildė (Iz 7,14; Mt 1,23) ir vieną dieną jis užsipildys galutinai ir pilnai (Apr 21,3).

Taigi iš vienos pusės Kristaus nėra tarp krikščionių. Jis kūniškai toli. Bet Bažnyčiai, krikščionių bendrystei pažadėtas ypatingas buvimas: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18,20). Kokiu būdu Jis yra tarp mūsų? Per Švantąją Dvasią. „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią...“ (Jn 14,16–17) „... Dvasia Jis niekuomet nepasitraukia nuo mūsų“ (47 kl.).

Bet Jo buvimas kūne nesibaigė! Iki šiol Jis kūniškai yra ir pasiliks „iki visų dalykų atnaujinimo meto“ (Apd 3, 20–21). Su įžengimu į dangų pasikeitė Jėzaus statusas, t.y. valdžios pozicija, bet kaip Jis buvo Dievas ir žmogus, taip ir išliko, ir dar bus: „Kristus [dabar, danguje] yra tikras žmogus ir tikras Dievas“ (47 kl.). Apd 1,11 vienareikšmiškai tvirtina Jo kūniško buvimo tęstinumą. Taigi danguje Jėzus Kristus toliau yra Dievas-žmogus.

H. Bullingeris mūsų išpažinime taip pat rašo: „Nemanome ir nemokome, kad Kristaus kūnas po išaukštinimo liovėsi egzistavęs ar buvo sudievintas, ir netgi taip sudievintas, kad prarado savo ypatybes, būdingas kūnui bei sielai, vėl visas pasitraukė į dieviškąją prigimtį ir tapo viena substancija.“ (AŠI, XI,8) Belgų išpažinimas: „Ir net jei prisikeldamas Sūnus suteikė kūnui nemirtingumą, vis dėlto tai nepakeitė Jo žmogiškosios prigimties tikrumo, nes mūsų išgelbėjimas ir prisikėlimas priklauso ir nuo Sūnaus kūno tikrumo.“ (19)

Pirma, „danguje Kristus mus užtaria Tėvui“. Nors jis yra Karalius ir Valdovas, tačiau Jis vis dar yra ir tikras žmogus. Jeigu manome, kad Tėvas mūsų negali suprasti, kadangi niekada nebuvo žmogus, į pagalbą jam ateina Jėzus Kristus, tikinčiųjų brolis (Rom 8, 29). Jis žemėje pasidarė „viskuo“ panašus į juos (Hbr 2, 17), tad dabar gali užtarti. Mes turime „Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.“ (1 Jn 2, 1; žr. ir Rom 8, 26–27; Hbr 7, 25; 9, 24) Todėl ir esame raginami: „Visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto“ (Hbr 4, 16). Kiti tarpininkai ir užtarėjai kaip Marija ir šventieji mums nereikalingi!

Pats Jėzus Jn 10,27–30 tvirtina, kad Jis kaip Gerasis ganytojas stiprins ir saugos savuosius – krikščionis: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“

Antra, „užstatu“ mes gauname Šv. Dvasią. Jėzus sakė mokiniams: „Jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš jį jums atsiųsiu.“ (Jn 16,7) Tai yra Jn 14,16 minimas „kitas Globėjas“. Nors Jėzus tikrai iškeliavo, tikintiesiems tai išėjo netgi į naudą, nes iki tol Dvasia nuolat neapsigyvendavo žmonėse.

Trečia, jeigu Kristaus kūnas jau danguje, tai ir mūsų kūnai ten vieną dieną atsidurs. „Kristuje Jėzuje“ Dievas jau „pasodino [mus] danguje“ (Ef 2,6). Katekizmo svarbi mintis –vienybė su Kristumi. Mes esame Kristaus Kūno, Bažnyčios, nariai; Jis yra Galva. Laikinai Jis yra vienas (su mirusiais tikinčiaisiais) danguje, tačiau žinome, kad išganymas bus užbaigtas. Todėl jau dabar galime sakyti, jog esame dangaus piliečiai (Fil 3,20).