Soli Deo Gloria! Šiais nuostabiais žodžiais kreipiuosi į Jus – tikėjimo namiškiai, sveikindamas Reformacijos dienoje. Šiandien tai viena iškiliausių dienų metuose, kai visi evangelikai, kokio išpažinimo bebūtų, džiaugiasi Reformacijos vaisiais, džiaugiasi ta mažyte sėkla, grūdeliu, pasėtu prieš daugiau nei 500 metų. Vienur šis grūdelis sudygo tvirčiau, kitur silpniau, tačiau visur davė derlių, vienur – šimteriopą grūdą, kitur – šešiasdešimteriopą, dar kitur – trisdešimteriopą. Ir šis derlius Šlovina Dievą – Vienam Dievui Garbė!

Linkiu, kad šis šūkis, šis lozungas išliktų gyvas ir vaisingas mūsų širdyse, kad nei šiandieninės bėdos, suspaudimai, netektys, rūpesčiai ar džiaugsmai ir žemiškos pergalės, kad šventės ir šventimai neužgožtų asmeninio tikėjimo ir noro šlovinti mūsų didįjį Reformatorių, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Soli Deo Gloria!

/180 giesmė. Evangelikų giesmynas su maldomis. 1942/