Lietuvos evangelikų reformatų parapijos
Parapija yra graikiškos kilmės žodis iš παροικιος: „esantis svetur arba svetimas". Biblijoje parapija įvardinama žodžiu - „surinkimas" (sen.gr. ekklesia) t.y. bažnyčia arba konkretus, vietinis Kristaus surinkimas. Reformacijos laikotarpiu mūsų valstybėje žodžiu surinkimas (lenkų k. zbór) buvo dažnai įvardijama parapija.
Lietuvos evangelikų reformatų parapija (toliau - parapija) yra mažiausias Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo (toliau-Sinodas), tačiau labai reikšmingas, administracinis vienetas ir turi Sinodo apibrėžtą bažnytinės savivaldos autonomiją. Parapija gali turėti jai priklausančias filijas. Valstybinės teisės atžvilgiu parapijos šiuo metu yra juridiniai asmenys. Tačiau, jais gali ir nebūti, tuomet parapijos būna atstovaujamos juridinio asmens - Sinodo. Pagal savo narių skaičių parapijos yra nevienodos, todėl savivaldos organizacija skiriasi. Ją apibrėžia Sinodo patvirtinti du bažnytinės teisės dokumentai: Didesniųjų ir Mažųjų parapijų nuostatai. Didesnės parapijos laikomos tos, kurios turi daugiau nei 200 parapijiečių (šiuo metu tai yra Biržų ir Vilniaus parapijos ir galimybės tokiomis būti yra Papilio (Biržų r.), Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.), Kauno, Panevėžio, Klaipėdos parapijoms). Didesnės parapijos turi vidinį suskirstymą į bažnytines seniūnijas, kuriose yra renkami jų atstovai - seniūnai. Seniūnai, kartu su Sinodo paskirtu parapijos administratoriumi ar klebonu sudaro parapijos seniūnų Tarybą, kuri yra tarsi parapijos parlamentas. Joje sprendžiami pagrindiniai parapijos gyvenimo reikalai. Seniūnų Tarybą atstovauja jos pirmininkas, renkamas 5 metų kadencijai iš seniūnų. Aukščiausia parapijos savivaldos institucija yra parapijos sesija, kuri iš esmės yra atviras seniūnų Tarybos susirinkimas. Joje yra renkami delegatai į Sinodą, gali būti sudaromos komisijos, pateikiamos ataskaitos. Einamuosius reikalaus sprendžia parapijos Valdyba į kurią įeina parapijos dvasininkas, seniūnų Tarybos pirmininkas bei parapijos išlaikomi ar savanoriškos tarnystės tarnautojai: varpininkas (ūkvedys), vargonininkas, sekmadieninės mokyklos mokytojas ir t.t.) Mažosiose parapijose esminiai reikalai nusprendžiami parapijos sesijose. Jose išrenkama parapijos seniūnų Valdyba į kurią įeina ir Sinodo paskirtas dvasininkas. Parapijos nėra padalintos į seniūnijas. Mažose parapijose Valdyba atlieka tas pačias savivaldos funkcijas, kokias didesnėse parapijose atlieka seniūnų Taryba. Parapijų sesijose renkamos revizinės komisijos parapijos finansinei veiklai tikrinti. Tačiau, nuo 2005 metų Sinodo Komisija gali tikrinti visų parapijų ekonominę-finansinę veiklą, todėl parapijų revizinių komisijų reikšmė yra sumažėjusi.
R.M.