Katech. Holger Lahayne

Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. (Mato 10, 28–31)

Kuratorė Vilhelmina Dagilienė

1931 05 01–2021 04 24

Kurt. Vilhelmina Vaitikonytė Dagilienė gimė Biržų r. Dirvonakių k., evangelikų reformatų Jokūbo (1899-1986) ir Elzės Vaitikonių šeimoje. Motina Elzė Vaitikonienė (1903–1992)  buvo kunigo Povilo Jašinsko pusseserė. Be Vilhelminos, šeimoje užaugo gerokai už Ją jaunesnis brolis Algis.

Mokėsi Vilhelmina Biržų gimnazijoje, baigusi įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, įsigijo istorikės specialybę,  praktiką atliko Šiaulių Aušros muziejuje. Baigusi mokslus, gavo paskyrimą į Biržus, mokytojavo Medeikių, Geidžiūnų ir kitose rajono mokyklose, dėstė istoriją.

Paminklo akmenį formuojanti įmonė „Žybartuva“, 2020 m. lapkričio 26 d. ant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamų ir rangovinės organizacijos „Eikos statyba“ įrengtų gelžbetoninių pamatų pradėjo paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ pakopų montavimo darbus. Deja, dėl prasidėjusių žiemos šalčių darbai buvo sustabdyti.

Pavasario saulei ištirpinus žiemos įšalą sukausčiusį paminklo betoninį pagrindą, į objektą grįžo ir rangovai. Nuo š. m. kovo 30 d. įmonė „Žybartuva“ toliau tęsė sutartyje numatytus paminklo stilobato visų trijų pakopų ratų baigiamuosius gamybos ir montavimo darbus, kurie bus baigti iki gegužės 15 d. Taip pat šiai datai turi būti sumontuotas juodo poliruoto granito centro versmės diskas (D-220 cm).

Martynas Liuteris (Martin Luther, 1483–1546 m.) – Vokietijos teologas, Bažnyčios reformatorius. Jo idėjos įžiebė Reformaciją, padarė didelę įtaką protestantizmo mokymui, suformavo naujas krikščionybės tradicijas.

Emily van Dalen

Prieš daugelį metų, viename iš Pakistano miestų, kur tuo metu mano tėvai buvo misionieriai, nebuvo vakarietiško stiliaus mokyklų, kuriose būtų mokoma anglų kalba. Daugumoje vietinių mokyklų buvo privaloma studijuoti arabų kalbą ir islamą. Ne vienerius metus mieste, talpinančiame kelis milijonus žmonių, mes buvome vienintelė šeima iš Vakarų. Mano tėvams teko priimti skausmingą sprendimą - savo keturis vaikus išsiųsti mokytis į internatą, kuris buvo Himalajų kalnuose, maždaug aštuonios valandos kelio nuo ten, kur jie gyveno.

Johann Hesse

Visuomenės spaudimas skiepytis ateinančiais mėnesiais, tikėtina, smarkiai išaugs. Sakoma, jog turėtume skiepytis ne tik dėl savisaugos, bet ir iš solidarumo su aplinkiniais. Solidarumo idėja bažnytinėje aplinkoje prilyginama artimo meilės įsakymui. Pavyzdžiui, liuteronų vyskupė Kirsten Fehrs, atsakydama Hamburgo dienraščiui į klausimą, ar skiepysis, patikina: „Žinoma, būtinai skiepysiuosi. Nes tai juk meilės artimui išraiškos būdas“. Skiepydamiesi, mes užkertame kelią tūkstančiams mirčių ir sveikatos sistemos perkrovimui. „Tavo skiepas ne tik sustabdo visa tai, bet ir apsaugo tave patį.“ („Hamburger Abendblatt“, 2020 12 24)

1. Jėzau per Savo

šventą pris‘kėlimą

nudalyk mumus 

kalčių atleidimą

ir amžiną gyvenimą.

2. Ten, kur prieš sostą

Viešpaties danguje

džiaugsmingai gieda

pulkai išrinktųjų:

„Alleliuja, Alleliuja!”

(Giesmynas su maldų priedu Lietuvos evangel.-reformatų parapijų vartojimui. 1910 m. / 136 giesmė) 

Lietuviškas žodis “sveikinimas” kildinamas iš būdvardžio “sveikas”. Tai linkėjimas nepasiligoti, būti sveikam ir gyvam. Visi to norime – gyventi ir būti sveikinami - sveiki, nors žinome, jog esame svečiai šiame pasaulyje. Krikščionims žodis “sveikas” turi gilesnę prasmę. Tai ne tik kūno sveikumas. Visų pirma ne kūno, bet dvasios “sveikumas”. Todėl šiandien ir žodį “sveikinimas” kviečiu priimti krikščioniška prasme.