Katech. Holger Lahayne

Dievas žmones sukūrė tam, kad gyventų asmeninėje bendrystėje su jais. Nuopuolis šią bendrystę sugriovė, tačiau Dievo ryšys su žmonėmis neišnyko. Dievas ne pasitraukė, o išlaikė santykį su žmonėmis, bendrauja su jais įvairiais būdais: apsireikšdamas savo kūrinijoje ir istorijoje, prabildamas per ypatingus įvykius, pavyzdžiui, stebuklus. Taip pat Jis bendravimą su žmonėmis palaiko ir kalba, žmogiškais žodžiais, ištartais paties arba pranašų ir apaštalų. Daugelis kalbėjo Dievo vardu; kas tų žodžių neklausė, neklausė paties Dievo. Dalis Dievo žodžių buvo užrašyta knygose, kurios sudaro Senąjį Testamentą. Jėzus ir apaštalai tuos raštus laikė Dievo žodžiu.

Kun. Raimondas Stankevičius

Kol 1,15-20: Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios.

katech. Holger Lahayne

„Bažnyčios sekuliarėjimas pagal liberaliojo protestantizmo modelį yra ne pirmasis žingsnis į modernizaciją, o paskutinysis prieš  susinaikinimą.“ Kardinolas Ludwigas Gerhardas Mülleris (Römische Begegnungen)

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 3,1-4: ¹ Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. ² `Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, ³ nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, tai argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? ⁴ Kol vienas sako: „Aš – Pauliaus,“ kitas: „Aš – Apolo,“ – argi nesate vien žmogiški?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Nors apie Reformaciją istorikai kalba būtuoju laiku, tačiau Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Arvydas Malinauskas bei Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas, kunigas Tomas Šernas vis tik nesutinka su nuomone, jog šis religinis sąjūdis baigėsi. Tai, anot jų, yra besikeičiantis procesas, vis dar darantis įtaką mūsų gyvenimams. Nemažą įtaką šiam procesui turėjo ir tebeturi ir Lietuvos centras – Kėdainiai.
 

Katech. Holger Lahayne

¹⁹ „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. ²⁰ O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. ²¹ Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. ²² Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

Andrius Volanas

Žymiajam ir kilniajam ponui Mikalojui Radvilai, Jurgio sūnui, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui, Mozyrio, Borisovo, Lydos viršininkui, visada labai vertam aukščiausios pagarbos savo ponui ir geradariui.

  Skaityti daugiau

Spalio 31-ąją minima Reformacijos diena. Šiemet ji visuomenę pasitinka žiniasklaidoje pasirodžiusiu pranešimu apie atidėtus Reformatų sod

o darbus, naujai išrinktą sinodą. Iššūkiai, su kuriais susiduria evangelikų reformatų bažnyčia, buvo aptarti Reformacijos dienai pažymėti skirtoje XFM radijo laidoje „Horizontai“.(ved. Rokas Simanavičius) Mintimis dalijosi reformatų sinodo direktorė dr. Renata Bareikienė.

Gerbiama Renata, jūs esate iš Biržų, reformatų krašto. Ar žmonės, gimę šiame Šiaurės Lietuvos kampelyje, turėjo galimybę būti ne reformatai?