Reformatų žinia 

Luko 8,26-39: Jie atplaukė į gergeziečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante. Kai tik Jėzus išlipo į krantą, jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras. Šis buvo demonų apsėstas, seniai nedėvėjo drabužių, negyveno namuose, laikėsi kapinėse. 

Pamatęs Jėzų, jis parpuolė priešais ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau iš manęs reikia, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!“ Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš žmogaus. Dvasia dažnai sugriebdavo jį. Žmonės jį laikydavo surakintą, supančiotomis kojomis, bet jis sutraukydavo pančius, ir demonas jį nuvarydavo į dykumą. Jėzus paklausė: „Kuo tu vardu?“ Šis atsakė: „Legionas“. Mat jį buvo apsėdę daug demonų. Jie maldavo, kad Jėzus neįsakytų jiems nugrimzti gelmėn. Tenai kalne ganėsi didelė kaimenė kiaulių. Demonai prašė leisti sueiti į jas. Jėzus leido. Tuomet demonai, išėję iš žmogaus, apniko kiaules. Kaimenė tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė. Pamatę, kas nutiko, piemenys pabėgo ir pranešė apie tai mieste bei kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas buvo atsitikę, ir susibūrė prie Jėzaus. Čia jie rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto, ir nusigando. Tie, kurie buvo matę, papasakojo, kaip buvo išgydytas apsėstasis. Tada visi gergeziečių šalies gyventojai ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų iš jų, nes juos buvo pagavusi didelė baimė. Jis įsėdo į valtį ir sugrįžo atgal. Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau jis atleido jį ir paliepė: „Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas“. Tuomet jis ėjo per visą miestą ir skelbė, ką Jėzus jam padaręs.

Vienas iš klausimų, kurį turėtume užduoti kiekvienam Biblijos skaitiniui, yra: kodėl jis yra Biblijoje? Apaštalas Paulius mums sako, kad visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas (2 Tim 3, 16). Dievas parašė Bibliją ir Jis tai padarė turėdamas tam tikrą tikslą. Tačiau kokiu tikslu buvo parašytas šis skaitinys apie dar vieną demonais apsėsto žmogaus išgydymą? Argi mes neturime jau kelių tokių pavyzdžių? Pavyzdžiui, praėjusią savaitę skaitėme apie Mariją, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai. Tai tik vienas iš kelių išgydymo atvejų, apie kuriuos jau skaitėme Luko evangelijoje. Kiekvienas iš jų mums parodė, kad Jėzus turi valdžią tiek dvasiniam, tiek fiziniam pasauliui. Taigi, ką dar mums reikia žinoti?

Atsakymą randame paskutinėje šio skaitinio eilutėje. Ji mus moko vienos absoliučiai esminės tiesos apie Jėzų. Eilutę sudaro 2 dalys: (i) pirma, Jėzaus nurodymas; ir (ii) antra, išgydytojo atsakymas. Ir tarp šių dviejų dalių yra labai reikšmingas skirtumas. Jis mums pasako labai svarbų faktą apie Jėzų.

Atidžiai pasiklausyk šios eilutės ir pažiūrėk, ar gali išskirti tą esminę tiesą, apie kurią aš kalbu. Šioje eilutėje skaitome, kad Jėzus pasakė: Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas. Tuomet jis ėjo per visą miestą ir skelbė, ką Jėzus jam padarė. Ar išgirdai skirtumą tarp dviejų šios eilutės dalių? To skirtumo nėra žodžiuose Grįžk namo ir papasakok. Būtent tai ir padarė tas vyras. Skirtumas yra tarp Jėzaus pasakymo kokių didžių dalykų tau padarė Dievas ir vyro pasakojimo, ką Jėzus jam padarė. Žodžiai Jėzus ir Dievas čia naudojami pakaitomis. Ir iš to matome svarbiausią šio skaitinio esmę – Jėzus yra Dievas.

Tai ne tik pagrindinis šio skaitinio mokymas. Tai taip pat pagrindinė Luko evangelijos užrašymo priežastis – parodyti mums, kad Jėzus yra Dievas. Jei galime priimti šią tiesą, visa kita įgauna prasmę. Štai kodėl užrašyta būtent ši istorija. Lukas mums pateikia dar vieną įrodymą, kad teiginys Jėzus yra Dievas yra teisingas. Jėzus išvaro demonus. Demonai yra tikri. Demonai yra galingi. Bet kadangi Jėzus yra Dievas, vadinasi, Jis turi galią viskam... įskaitant demonus ir kitus blogus dalykus mūsų gyvenime. Tai yra mokymas, į kurį norėčiau, kad šiandien pažvelgtume.

1) Demonų apsėstas vyras

Jėzus mokinių akivaizdoje ką tik padarė galingą stebuklą. Jis nuramino pavojingą audrą Galilėjos ežere. Dabar Jis ir šie 12 vyrų, kuriuos Jis ruošė tapti bažnyčios vadovais ir kertiniais akmenimis (Efeziečiams 2, 20), atvyko į kitą Galilėjos ežero pusę. Paprastai Jėzus nevykdavo į šią ežero pusę. Jis būdavo Izraelio ribose ir mokė žydų tautą. Jiems Dievas buvo suteikęs privilegiją pirmiesiems išgirsti Gerąją išgelbėjimo naujieną (Apaštalų darbų 13, 46).

Tačiau visose keturiose evangelijose yra užuominų, kad evangelija buvo skirta ir kitoms tautoms. Šis skaitinys pasakoja apie vieną iš tų užuominų. Jėzus ir Jo mokiniai atvyko prie vieno iš pagonių miestų kitame Galilėjos ežero krante. Jų valtis pasiekė krantą netoli miesto kapinių. Iš ten išėjo laukinis žmogus, apsėstas daugybės demonų, ir stojo į akistatą su Jėzumi. Jame esantys demonai žinojo, kad Jėzus kelia grėsmę. Jie žinojo, kad Jėzus yra Dievas. Jie žinojo, kad Jis išvarė demonus kitoje Galilėjos ežero pusėje. Ir jie bijojo, kad Jis tą patį padarys su jais.

Jų elgesys mums kai ką pasako apie demonus. Kadangi jie yra dvasios, jų ilgalaikis gyvenimas šiame pasaulyje priklauso nuo žmogaus. Demonams žmogus yra tarsi namas. Lukas vienuoliktame skyriuje mini, kad demonai, neturintys žmogaus kūno, kuriame galėtų gyventi, visada ieško poilsio (Luko 11, 24). Jų tikslas šioje žemėje – susirasti paklusnią auką ir tada joje apsigyventi. Šiuo atveju, apsėstas vyras turėjo daug demonų savyje. Jie jį kankino, tačiau jis nieko negalėjo dėl to padaryti. Kažkuriuo momentu jis, galbūt perkeltine prasme, „atidarė jiems duris“ ir juos įsileido. Tačiau, patekę į jo vidų, jie buvo pasiryžę jo nebepaleisti.

Bet tada atėjo Jėzus ir liepė jiems išeiti. Tai išgąsdino demonus, nes jie žinojo, kad, palikus savo žmogiškuosius "namus", jiems liko vienintelė alternatyva – eiti į "bedugnę". Apie bedugnę žinome nedaug. Tai – „žemės gelmė“, kuri buvo atskirta šėtonui ir jo angelams, tarsi „kamera“ kalėjime, kur jie laukia galutinės Teismo Dienos (Apreiškimo 20, 2-3). Iš ten jie gali išeiti tik Dievui davus leidimą. Ji tokia baisi, kad, nors ten ir demonų vieta, jie nenori į ją eiti.

Taigi, demonai maldavo, kad Jėzus neįsakytų jiems nugrimzti gelmėn. Tačiau netoliese nebuvo žmonių, kurie būtų norėję tapti jų šeimininkais. Demonai desperatiškai ieškojo alternatyvos. Naujų namų galimybę jie pamatė kiaulių bandoje. Jie maldavo Jėzaus, kad šis siųstų juos į kiaules. Na, žinai, kas nutiko toliau. Kai demonai pateko į kiaules, jos tapo nevaldomos. Kaimenė tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

Ar šių kiaulių mirtis reiškė, kad demonai vis tiek atsidūrė bedugnėje? Galbūt. Mes nežinome. Tačiau žinome, kad žmogus, kuris buvo nuogas ir išprotėjęs, visiškai pasikeitė. Jis apsivilko jam duotus drabužius ir ėmė elgtis visiškai normaliai. Jėzus jį pilnai išgydė.

2) Jėzus Gydytojas

Ką šis išgydymas mums sako apie Jėzų? Jau matėme, kad tai buvo įrodymas, jog Jėzus yra Dievas. Be to, jis mums taip pat parodo, kaip atrodo Dievo išgydymas. Jėzus atkuria mūsų sielą ir protą. Romiečiams 12, 2 apaštalas Paulius užsimena apie šį išgydymą, kai rašo: Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

Tai paaiškina, kas turima omenyje, kai šiame skaitinyje rašoma, kad vietiniai žmonės rado žmogų ... apsirengusį ir sveiko proto. Kadangi Jėzus jį išgydė, šis žmogus dabar galėjo ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia. Jis elementariausiai dabar žinojo, kad Dievas nenori, jog jis vaikščiotų nuogas.

Kodėl drabužių dėvėjimas yra geras ir priimtinas Dievui? Kad rastume atsakymą, turime grįžti į Pradžios knygą, kur Adomas ir Ieva nusidėjo Dievui (Pradžios 3,8-11 ir 21). Dėl savo nuodėmės jie gėdijosi savo nuogumo. Kaip matėme studijuodami Danieliaus knygą, tarp nuodėmės ir gėdos yra tiesioginis ryšys. Danielius, išpažindamas izraelitų nuodėmes, sakė: Viešpatie, mums ... gėda, nes mes nusidėjome Tau (Danieliaus 9, 8). Drabužis pridengia mūsų gėdą, tačiau tuo pat metu ir primena, kad tai – tik laikinas sprendimas. Tik Jėzus gali visam laikui pašalinti nuodėmės gėdą.

Dabar šis vyras sėdėjo prie Jėzaus kojų. Jėzus atleido jam jo nuodėmę; atleido jam, kad jis įsileido demonus į savo gyvenimą. Jam nebereikėjo gėdytis to poelgio. Jis galėjo grįžti į visuomenę ir sėdėti prie švento, nuodėmės neturinčio Jėzaus kojų. Sprendžiant iš to, ką skaitome, būtent ten jis norėjo būti visą likusį gyvenimą. Tačiau taip nebus. Jėzus šiam išgydytam vyrui turėjo svarbesnę užduotį.

3) Jėzus pašaukia išgydytą vyrą į tarnystę

Jėzus šiam išgydytam žmogui paskyrė užduotį dėl vietinių žmonių reakcijos į Jėzų. Jie patyrė didelių ekonominių nuostolių. Buvo sunaikinta visa jų kiaulių banda. Taigi, šie vietiniai pagonys paprašė Jėzų palikti juos, nes juos buvo apėmusi baimė. Jie bijojo, kad Jėzus, grąžindamas žmonėms sveikatą ir tikrąjį sveiką protą, sunaikins dar daugiau jų ekonomikos. Ir, kai jie pasvėrė išgydymo naudą ir ekonomikos praradimą, jie pasirinko pinigus, o ne Jėzų.

Jėzus priėmė jų sprendimą. Jis nevers mūsų paklusti Jam. Vietoj to Jis pakeis mūsų širdis. O tai Jis darys siųsdamas šį išgydytą žmogų, kad jis visiems papasakotų, kokių didžiųjų dalykų jam padarė Dievas. Šis išgydytas žmogus negalėtų daug papasakoti apie biblinę teologiją. Jis taip pat negalėtų paaiškinti visos Biblijos istorijos. Tačiau jis galėjo pasidalinti paprasta tiesa apie tai, ką Dievas dėl jo padarė. Ir tai paruoš šiuos žmones, kad vieną dieną jie galėtų priimti Jėzų kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją.

Jėzus dar nebuvo užbaigęs savo darbo Žemėje. Ta diena ateis pasibaigus Jo trejų metų tarnystei. Ir, kai tai įvyks, visa išgelbėjimo istorija pasieks šį miestą, žmones, kurių širdys jau bus pasiruošusios Jį priimti ir tikėti. Sekminių dieną Šventoji Dvasia suteikė mokiniams gebėjimą kalbėti įvairiomis kalbomis (Apaštalų darbų 2, 8). O tai sudarė galimybę šiems vyrams skelbti Evangeliją tautoms, gyvenusioms aplink Izraelį. Evangelija sklido kaip bangelės tvenkinyje. Ji sklido iš Jeruzalės, paskui – į Judėjos provinciją, po to – į Samariją, paskui – į miestus ir miestelius šalyse, kurios ribojosi su Izraeliu.

Tačiau kol kas šio miestelio, esančio kitoje Galilėjos ežero pusėje, gyventojai dar nebuvo pasirengę išgirsti Gerosios Naujienos apie Jėzaus išgelbėjimą. Jie dar nesuprato, kad Jėzus yra Dievas. Jiems, kaip ir daugumai mūsų, reikėjo šią tiesą išgirsti kelis kartus, kad galėtų po truputį ją įsisąmoninti. Būtent čia šis vyras, kuris buvo išgelbėtas iš daugiau nei 4000 demonų kontrolės, bus naudingiausias Jėzui.[1]

Skaitome: Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau jis atleido jį ir paliepė: “Grįžk namo ir papasakok, kokių didžiųjų dalykų tau padarė Dievas“. Kodėl Jėzus siuntė jį, o ne vieną iš dvylikos mokinių? Pirmiausia todėl, kad mokiniai dar nebuvo pasirengę keliauti kaip autoritetingi Bažnyčios mokytojai ir vadovai.

Tačiau yra ir antra šio atsakymo dalis. Dievo žmonių asmeninis liudijimas apie Dievo darbą dažnai yra veiksmingiausias būdas pasiekti tuos, kurie nepažįsta Dievo Žodžio. Dauguma žmonių už Bažnyčios ribų nepripažįsta Biblijos autoriteto. Tačiau jie negali abejoti nuoširdaus asmeninio liudijimo autentiškumu. Tai, ką papasakosi kitiems apie Dievo darbą tavyje ir dėl tavęs, yra tiesa, kurios negali paneigti net skeptiškiausias žmogus. Tu žinai, kas įvyko tavo gyvenime. Tu žinai, koks galingas yra Dievas ir kaip Jis atsakė į tavo maldas. Kiti negali paneigti to, ką tu žinai.

Taigi, pasinaudok šiuo faktu ir drąsiai kalbėk apie Dievo darbą tavyje ir dėl tavęs. Taip elgėsi apaštalas Paulius, rašydamas laišką krikščionių bažnyčiai Romoje. Jo širdį traukė skelbti evangeliją Romoje. Nes evangelija ... yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam (Romiečiams 1, 15-16). Paulius apie šią galią žinojo iš asmeninės patirties. Dažnai, būtent nuo to, jis ir pradėdavo apie ją pasakoti kitiems.

Tai nuostabus „įrankis“, kurį šiandien tau duoda Jėzus. Kiekvienas iš jūsų turite savo asmeninę Dievo ir Jo darbo patirtį. Kiekvienas iš jūsų žinote, ką Dievas padarė jūsų gyvenime, kad parodytų savo galią. Todėl kiekvienas iš jūsų gali papasakoti kitiems apie Jėzų. Jums nereikia būti iškalbingiems. Jūsų tikėjimas gali būti mažas ir silpnas. Tačiau atminkite, kad galia yra ne jumyse. Ji yra Jėzuje, kuris yra Dievas. Taigi, kai kas nors tavęs paklaus, kodėl sekmadienį eini į bažnyčią, neatsakyk su Biblijos mokymu ar eilučių sąrašu. Vietoj to, kaip šis vyras, kurį Jėzus išgydė, pasipasakok, ką Jėzus tau padarė. Kaskart, tai darant, tegul Dievas suteikia tau džiaugsmo matyti, kaip Jis keičia žmonių širdis, kad šie sektų paskui Jį. Amen.

[1] Vyro vardas buvo “Legionas“. Romėnų armijoje legione buvo apie 4000 karių.