Viena svarbiausių bažnytinių tarnysčių yra konkreti dvasinė tarnystė. Tai nepanaikina nuostatos, jog visi Dievo pašauktieji - krikščionys yra pašaukti per tikėjimą šiai tarnystei - visuotinei kunigystei. Kiekvieno krikščionies pašaukimas - tarnauti Dievui, savo gyvenimu ir dovanomis skelbti Evangeliją. Reformacijos teologai, Bažnyčios daktarai (M. Buceris, J.Kalvinas) įžvelgė keturias ankstyvosios Bažnyčios, taigi, ir šių laikų Bažnyčiai svarbias tarnystes: pamokslininkų (sielovadininkų); daktarų (Evangelijos mokymo sargų, teologų); seniūnų (politinių parapijų pasaulietinių vadovų, Sinodo kuratorių) ir diakonų (socialinių bažnytinių darbuotojų).

Šias tarnystes J.Kalvinas išdėstė 1542 m. paskelbtuose Ženevoje "Bažnytinėse tarnystėse" (Ordonnances ecclésiastiquves). Paminėtas tarnystes nedera atskirti kaip vien ar visiškai savarankiškas veiklas, profesijas. Pašauktas bažnytinei tarnystei asmuo privalo būti teoriškai ir praktiškai paruoštas ir mokėti vykdyti visas šias tarnystes. Pašauktasis jau yra Bažnyčios pareigūnas - vyresnysis. Jis gali būti labiau linkęs arba daugiau Dievo apdovanotas vienai ar kitai paminėtai tarnystei. Evangelikų reformatų kunigai turi būti paruošti joms visoms. Pamokslaudamas, rašydamas ar privačiuose sielovados pokalbiuose kunigas vykdo sielovadininko ir teologo tarnystę. Eidamas parapijos administratoriaus, klebono, gen. superintendento pareigas, kartu su kitais vyresniaisiais, jis vykdo dar ir seniūno ir kuratoriaus tarnystę. Parapijoje kunigas taip pat neišvengs ir diakono tarnystės. Kiekvienai iš šių pareigybių reikalingas ypatingas (specialus) pasiruošimas. Todėl, kunigams yra būtinas akademinis teologinis išsilavinimas, geras pasiruošimas visoms paminėtoms tarnystėms. Lietuvoje akademinį minimumą, evangeliškos teologijos bakalauro laipsnį, reformatai įgyja Klaipėdos universiteto, Humanitarinių mokslų fakultete, evangeliškos teologijos katedroje.

Lietuvos evangelikų reformatų dvasinė tarnystė yra teisiškai apibrėžta liturginėje knygoje: Gdansko agendoje (1637) ir Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo aktuose (nuo 1611, nes nuo 1557 m. visi Sinodo aktai buvo sunaikinti kontrreformacijos religinių fanatikų. Vilniuje jie 1610 m. užpuolė ir sudegino Sinodo biblioteką, archyvus.) Dvasininkų pašaukimą, pareigas taip pat nustato reformatų išpažinimo knygos (II Helvetinis išpažinimas (1566), Konfesija Sandomierska (1570).

Dvasinės tarnystės nuostatai

(Kan. V-2007 su kan.VII-2016 patvirtinta I. §1 ir I. §4 , II. §1 ir II. §2 nauja redakcija):

I. Dvasinės tarnystės laipsniai

• 1) Dvasinei misijai: tarnystei Dievo Žodžio skelbimu, evangelizacija, dvasiniu mokymu, bažnytinės disciplinos priežiūra ir sakramentų administravimu, Sinodo sprendimu yra ordinuojami (įšventinami) dvasiniai tarnautojai - Sinodo dvasininkai. Pagal pareigas ir atsakomybę jų dvasinė tarnystė suskirstoma į šiuos laipsnius pradedant nuo žemiausiojo (kaip tai nurodo Gdansko Agenda (1637) II dalis, Forma Koscielna):

1. Katechetas (katechista, pagal: Użąd Dyakonski № 1, № 2, № 3 & № 6, p. 279-280)
2. Diakonas (pagal: Użąd Dyakonski № 4, № 5 & № 6, p.279-280 )
3. Kunigas (minister verbi Dei; użąd pasterski, pagal: Forma Ord. Ministróow, p.285-305)
4. Superintendentas (vyresnysis kunigas, senior, pagal: Forma Ord.Superattendentów, p.316-332)

• 2) Generalinis superintendentas (vyresnysis kunigas vyskupo pareigose):

• 3) Ordinuotiems dvasininkams padėti ir kandidatus į ordinuotą dvasinę tarnystę paruošti patvirtinama neordinuota lektoriaus tarnystė (kandidatas ordinuotai tarnystei).

• 4) Ordinuotiems dvasininkams padėti Sinodas leidžia, parapijos dvasininkui rekomendavus, parapijų vadovybei kviesti neordinuotai tarnystei šventėjus ir diakonijos tarnautojus bei tarnautojas.

II. Pašaukimo į dvasinę tarnystę pagrindinės sąlygos (Kan. VII-2016)

• 1A) Katecheto ordinacija tarnystei galima, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

1. Pabaigtos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pripažintos Bažnyčios tarnystei tinkamos teologijos bakalauro lygio studijos aukštesniojoje evangelinės teologijos mokykloje. Ordinacija galima dar studijuojant, tačiau ne anksčiau studijoms įpusėjus.
2. Atlikta ne mažesnė kaip vienerių metų dvasinės tarnystės praktika Sinodo paskirto lektoriaus pareigose;
3. Suteikta vietinio Lietuvos evangelikų reformatų surinkimo - parapijos vyresnybės rekomendacija;
4. Suteikta Dvasininkų sesijos rekomendacija Sinodui;
5. Išlaikytas patikrinamasis egzaminas Konsistorijoje;
6. Priimtas Sinodo nutarimas.

• 1B) Diakono ordinacija tarnystei galima, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

1. Pabaigtos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pripažintos Bažnyčios tarnystei tinkamos aukštojo mokslo teologijos studijos (pagal kan.V-1929). Ordinacija galima dar studijuojant, tačiau ne anksčiau studijoms įpusėjus);
2. Atlikta ne mažesnė kaip vienerių metų dvasinės tarnystės praktika parapijos diakonijos tarnautojo pareigose;
3. Atlikta ne mažesnė kaip vienerių metų praktika Sinodo paskirto lektoriaus pareigose;
4. Suteikta vietinio Lietuvos evangelikų reformatų surinkimo - parapijos vyresnybės rekomendacija;
5. Suteikta Dvasininkų sesijos rekomendacija;
6. Išlaikytas patikrinamasis egzaminas Konsistorijoje;
7. Priimtas Sinodo nutarimas.

• 2) Kunigo ordinacija tarnystei galima, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

1. Pabaigtos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pripažintos Bažnyčios tarnystei tinkamos aukštojo mokslo teologijos studijos (pagal kan.V-1929);
2. Atlikta ne mažiau vienerių metų praktika Sinodo sprendimu ordinuoto katecheto arba diakono pareigose;
3. Atlikta ne mažesnė kaip vienerių metų praktika Sinodo paskirto lektoriaus pareigose;
4. Suteikta vietinio Lietuvos evangelikų reformatų surinkimo - parapijos vyresnybės rekomendacija;
5. Suteikta Dvasininkų sesijos rekomendacija;
6. Išlaikytas patikrinamasis egzaminas Konsistorijoje;
7. Priimtas Sinodo nutarimas.

• 3) Vyresniuoju kunigu - superintendentu gali būti ordinuotas ištarnavęs ne mažiau penkerius metus nuo ordinacijos kunigas ir Sinode išrinktas į generalinio superintendento pareigas.
• 4) Generaliniu superintendentu renkamas vyresnysis kunigas arba kunigas Sinodo suvažiavime balsų dauguma, slaptu balsavimu.
• 5) Lektoriaus tarnystei gali būti paskirtas asmuo studijuojantis teologiją ir Dvasininkų sesijai rekomendavus Konsistorijos sprendimu laikinai arba Sinodo sprendimu nuolatinei tarnystei.
• 6) Šventėjais gali būti paskirti bažnytinius teologinius kursus baigę ir dvasininko rekomenduoti asmenys.
• 7) Konsistorija gali kviesti talkinti atskirose parapijose dvasininkus iš Sinodui nepriklausančių dvasininkų tarnystei ne Sinodo dvasininko teisėmis. Laikantis Sinodo istorinių nutarimų, kviestiniai dvasininkai iš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios, Sinodo misijos sprendimu, priimami Sinodo dvasininkų teisėmis. Visi kviestiniai dvasininkai privalo laikytis Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės teisės normų bei sutarties su Sinodu sąlygų.

III.  Dvasininkų apranga

• 1) Visi Sinodo ordinuotieji dvasininkai pamaldose apsirengia talarą su baltomis juostomis ant krūtinės po kaklu (befken).
• 2) Vyresniųjų kunigų, kunigų, diakonų ir katechetų liturginiai rūbai turi skirtumų, kuriuos tvirtina Konsistorija (Kan. IV- 1614 reikalavimo išpildymas).
• 3) Sinodo dvasininkams liturginius rūbus suteikia Sinodas ir jie yra Sinodo nuosavybė.
• 4) Neordinuotieji dvasiniai tarnautojai pamaldų metu privalo dėvėti juodą kostiumą, baltus marškinius.

Dvasininkų išlaikymas

Dvasininkų tarnystė yra išlaikoma Sinodo t.y. Bažnyčios lėšomis. Didžioji dalis jų yra parapijiečių aukos įvairių patarnavimų metu surinktos kunigų parapijose. Taip pat dvasininkų išlaikymui skiriamos lėšos gautos iš asmenų pervedusių savo pajamų mokesčio per metus 2%. Kitos lėšos gali būti surinktos vykdant bažnytinius projektus ar privačių aukotojų tikslinės aukos. Dvasininkų tarnybinėms išlaidoms padengti skiriami pinigai iš Sinodo administracinių lėšų, kurios pervedamos į dvasininkų limitines banko korteles. 

Dvasininkų tarnystei Konsistorija, atsižvelgdama į aplinkybes bei Dvasininkų sesijos rekomendacijas, skiria mėnesinį išlaikymą (stipendiją). Visas per mėnesį surinktas dvasinės tarnystės aukas dvasininkai registruoja ir perveda į Sinodo sąskaitą. Parapijos, kurios įsipareigoja tam tikra pinigine suma išlaikyti dvasininką, pinigus taip pat perveda į Sinodo sąskaitą. Sinodo išlaikomas dvasininkas, norėdamas dirbti kitą pasaulietinį darbą privalo gauti vadovybės (gen. superintendento arba Konsistorijos) leidimą. Dvasininkams yra sudarytas senatvės ar neįgalumo atveju išlaikymo fondas, kuriam jie skiria 15% nuo savo mėnesinio išlaikymo. Visi dvasininkai nuo savo išlaikymo savanoriškai kas mėnesį aukoją 10% savo išlaikymui skirtų lėšų.

Dvasininkai yra valstybės draudžiami ligonių kasose ir taip pat turi minimalias socialines garantijas senatvės pensijai.

Dvasininkų sesijos

Generalinis superintendentas yra pirmas bažnytinis pareigūnas, atsakingas už dvasininkų tarnystės priežiūrą. Ją jis atlieka parapijų eilinių vizitacijų metu ar ypatingomis progomis. Parapijiečių, kolegų dvasininkų skundai prieš dvasininkus yra nagrinėjami Bažnytinės atsakomybės tvarka, kaip ir nusiskundimai prieš kitus asmenis. Tačiau, po priminės instancijos (gen. superintendento inicijuoto tyrimo, pokalbio) jie patenka į Dvasininkų sesiją. Iš jos disciplinos klausimai perduodami Konsistorijai, toliau - Sinodui, kuri yra paskutinė instancija.

Dvasininkų sesijose aptariami sielovadiniai klausimai; misijų t.y. paskyrimo į parapijas, rotacijos ir naujų dvasininkų pašaukimo klausimai; priimami bažnytinės teisės projektai bei paruošiami pasiūlymai Sinodui. Dvasininkų sesijų metu paruošiami pasiūlymai dėl dvasininkų išlaikymo Konsistorijai, kuri nustato dvasininkų išlaikymo sąlygas.

Į Dvasininkų sesijas dvasininkai įprastai susirenka kartą per mėnesį, laisvai pasirenkant vietą, generalinio superintendento kvietimu.

R.M.