Tomas Šernas
Viena svarbiausių bažnytinių tarnysčių yra konkreti dvasinė tarnystė. Tai nepanaikina nuostatos, jog visi Dievo pašauktieji - krikščionys yra pašaukti per tikėjimą šiai tarnystei - visuotinei kunigystei. Kiekvieno krikščionies pašaukimas - tarnauti Dievui, savo gyvenimu ir dovanomis skelbti Evangeliją. Reformacijos teologai, Bažnyčios daktarai (M. Buceris, J.Kalvinas) įžvelgė keturias ankstyvosios Bažnyčios, taigi, ir šių laikų Bažnyčiai svarbias tarnystes: pamokslininkų (sielovadininkų); daktarų (Evangelijos mokymo sargų, teologų); seniūnų (politinių parapijų pasaulietinių vadovų, Sinodo kuratorių) ir diakonų (socialinių bažnytinių darbuotojų).
Šias tarnystes J.Kalvinas išdėstė 1542 m. paskelbtuose Ženevoje "Bažnytinėse tarnystėse" (Ordonnances ecclésiastiquves). Paminėtas tarnystes nedera atskirti kaip vien ar visiškai savarankiškas veiklas, profesijas. Pašauktas bažnytinei tarnystei asmuo privalo būti teoriškai ir praktiškai paruoštas ir mokėti vykdyti visas šias tarnystes. Pašauktasis jau yra Bažnyčios pareigūnas - vyresnysis. Jis gali būti labiau linkęs arba daugiau Dievo apdovanotas vienai ar kitai paminėtai tarnystei. Evangelikų reformatų kunigai turi būti paruošti joms visoms. Pamokslaudamas, rašydamas ar privačiuose sielovados pokalbiuose kunigas vykdo sielovadininko ir teologo tarnystę. Eidamas parapijos administratoriaus, klebono, gen. superintendento pareigas, kartu su kitais vyresniaisiais, jis vykdo dar ir seniūno ir kuratoriaus tarnystę. Parapijoje kunigas taip pat neišvengs ir diakono tarnystės. Kiekvienai iš šių pareigybių reikalingas ypatingas (specialus) pasiruošimas. Todėl, kunigams yra būtinas akademinis teologinis išsilavinimas, geras pasiruošimas visoms paminėtoms tarnystėms. Lietuvoje akademinį minimumą, evangeliškos teologijos bakalauro laipsnį, reformatai įgyja Klaipėdos universiteto, Humanitarinių mokslų fakultete, evangeliškos teologijos katedroje.
Lietuvos evangelikų reformatų dvasinė tarnystė yra teisiškai apibrėžta liturginėje knygoje: Gdansko agendoje (1637) ir Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo aktuose (nuo 1611, nes nuo 1557 m. visi Sinodo aktai buvo sunaikinti kontrreformacijos religinių fanatikų. Vilniuje jie 1610 m. užpuolė ir sudegino Sinodo biblioteką, archyvus.) Dvasininkų pašaukimą, pareigas taip pat nustato reformatų išpažinimo knygos (II Helvetinis išpažinimas (1566), Konfesija Sandomierska (1570).
Dvasinės tarnystės nuostatai
(Kan. V-2007 su kan.VII-2016 patvirtinta I. §1 ir I. §4 , II. §1 ir II. §2 nauja redakcija):
I. Dvasinės tarnystės laipsniai
II. Pašaukimo į dvasinę tarnystę pagrindinės sąlygos (Kan. VII-2016)
III. Dvasininkų apranga
Dvasininkų išlaikymas
Dvasininkų tarnystė yra išlaikoma Sinodo t.y. Bažnyčios lėšomis. Didžioji dalis jų yra parapijiečių aukos įvairių patarnavimų metu surinktos kunigų parapijose. Taip pat dvasininkų išlaikymui skiriamos lėšos gautos iš asmenų pervedusių savo pajamų mokesčio per metus 2%. Kitos lėšos gali būti surinktos vykdant bažnytinius projektus ar privačių aukotojų tikslinės aukos. Dvasininkų tarnybinėms išlaidoms padengti skiriami pinigai iš Sinodo administracinių lėšų, kurios pervedamos į dvasininkų limitines banko korteles.
Dvasininkų tarnystei Konsistorija, atsižvelgdama į aplinkybes bei Dvasininkų sesijos rekomendacijas, skiria mėnesinį išlaikymą (stipendiją). Visas per mėnesį surinktas dvasinės tarnystės aukas dvasininkai registruoja ir perveda į Sinodo sąskaitą. Parapijos, kurios įsipareigoja tam tikra pinigine suma išlaikyti dvasininką, pinigus taip pat perveda į Sinodo sąskaitą. Sinodo išlaikomas dvasininkas, norėdamas dirbti kitą pasaulietinį darbą privalo gauti vadovybės (gen. superintendento arba Konsistorijos) leidimą. Dvasininkams yra sudarytas senatvės ar neįgalumo atveju išlaikymo fondas, kuriam jie skiria 15% nuo savo mėnesinio išlaikymo. Visi dvasininkai nuo savo išlaikymo savanoriškai kas mėnesį aukoją 10% savo išlaikymui skirtų lėšų.
Dvasininkai yra valstybės draudžiami ligonių kasose ir taip pat turi minimalias socialines garantijas senatvės pensijai.
Dvasininkų sesijos
Generalinis superintendentas yra pirmas bažnytinis pareigūnas, atsakingas už dvasininkų tarnystės priežiūrą. Ją jis atlieka parapijų eilinių vizitacijų metu ar ypatingomis progomis. Parapijiečių, kolegų dvasininkų skundai prieš dvasininkus yra nagrinėjami Bažnytinės atsakomybės tvarka, kaip ir nusiskundimai prieš kitus asmenis. Tačiau, po priminės instancijos (gen. superintendento inicijuoto tyrimo, pokalbio) jie patenka į Dvasininkų sesiją. Iš jos disciplinos klausimai perduodami Konsistorijai, toliau - Sinodui, kuri yra paskutinė instancija.
Dvasininkų sesijose aptariami sielovadiniai klausimai; misijų t.y. paskyrimo į parapijas, rotacijos ir naujų dvasininkų pašaukimo klausimai; priimami bažnytinės teisės projektai bei paruošiami pasiūlymai Sinodui. Dvasininkų sesijų metu paruošiami pasiūlymai dėl dvasininkų išlaikymo Konsistorijai, kuri nustato dvasininkų išlaikymo sąlygas.
Į Dvasininkų sesijas dvasininkai įprastai susirenka kartą per mėnesį, laisvai pasirenkant vietą, generalinio superintendento kvietimu.
R.M.
Gimė 1968 m. Naujaberžės k. Kėdainių raj. Jono Stankevičiaus ir Marės Stankevičienės (Šimaitės) šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių raj. Akademijos, tuometinėje I. Mičiurino vidurinėje mokykloje, vėliau Ukmergės TŪT. Po technikumo buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, tarnavo Minske, Jerevane, Kalnų Karabache. Grįžęs iš sovietinės kariuomenės dirbo inžinieriumi, apylinkės inspektoriumi, konsultantu, operatoriumi, vadybininku.
Nuo jaunystės mėgo keliautojų sportą, aktyvųjį turizmą. 1998 m. kartu su kitais entuziastais įsteigė Kėdainių keliautojų klubą „Klajoklis“, buvo išrinktas ir vėliau perrenkamas valdybos pirmininku.
Išsilavinimas: 1986 baigė vid. m-klą/g-ją (Celle, Vokietija), 1989–1990 studijavo „Fachhochschule Wiesbaden“ (Vokietija) komunikacijos dizainą, 1990–1992 – teologiją „Theologisches Seminar Rheinland“ (Vokietija).
Darbinė veikla: 1993–2001 – UAB „Nova Vita“ (Šiauliai) darbuotojas, 1995–2001 – krikščioniško žurnalo „Prizmė“ red., nuo 2001 eina įv. pareigas Lietuvos krikščionių studentų bendrijoje (LKSB), nuo 2009 – LKSB t-bos pirm., nuo 2004 – Evangelinio Biblijos instituto (EBI) dogmatikos ir etikos dėstytojas, nuo 2017 – EBI tarybos narys, nuo 2009 – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios narys, nuo 2013 – Sinodo kuratorius, 2016-2019 – Konsistorijos narys, nuo 2019 iki 2024 m. - Vilniaus ev. reformatų parapijos II-sis dvasininkas, nuo 2024 m. - Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas.
1967 02 23 gimęs Kuršėnuose, Šiaulių r.
1985 m. baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Lietuvos futbolo jaunių rinktinės kandidatas. Žaidė Panevėžio „Ekrano“ jaunių ir Panevėžio „Statybos“, Vilniaus „Mokslo“ ir “Universiteto” futbolo komandose.
1985-1987 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje (Maskvos srityje), priešgaisrinėje apsaugoje ir karinio dalinio futbolo trenerio pareigos.
1985 ir 1987-1992 m. studijos VU Istorijos fak., diplomuotas istorikas.
1992–1993 m. dirbo LR Seimo Informacijos ir analizės centro Viešųjų ryšių grupės redaktoriumi.
1998 m. baigė Krikščioniškos teologijos akademiją Varšuvoje (Lenkija), evangeliškos teologijos magistras.
+370 655 43678 |
|
+370 686 66383 |
|
+370 655 43677 |
|
+370 681 66661 |
|
+370 616 01303 |
|
+370 686 60684 |
|
+48 734 192095 |
|
+370 686 43344 |
|
+370 634 35242 |
|
Romas Pukys |
+370 650 50302 |
Pylimo g. 20-13, LT-01118, Vilnius |
|
+370 655 43678 |
|
+370 686 66383 |
|
+370 609 04881 |
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376