137 Velykų giesmė, GIESMYNAS su  maldų priedu, 1915 m.

*   *   *   *   *

Mt 27,50: Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.

Praeitų metų spalio 20–23 dienomis Kaune vyko trijų šalių reformatų Bažnyčių konsultacijos. Tokie susitikimai su atstovais iš Vokietijos Lipės krašto, Lenkijos ir Lietuvos Bažnyčių įprastai rengiami kas antri metai. Pirmą kartą Lietuvoje svečiai buvo priimti 2001 m. Biržuose, antras susitikimas įvyko 2013 m. Vilniuje. Šių konsultacijų, kaip ir pastarosios, tikslas yra pasidalinti informacija ir patirtimi bei pasimokyti iš kitų šalių tikėjimo brolių ir seserų. Bendravimo metu išnaudojama proga geriau pažinti draugiškas Bažnyčias, sutvirtinti draugystę ir išsklaidyti nesusipratimus.

Jn 1,14: Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

Apaštalas Jonas šiais žodžiai liudija apie mūsų Viešpatį Jėzų Kristų – šlovingąjį malonės ir tiesos kunigaikštį. Pranašas Izaijas į pasaulį ateisiantį Jėzų vadina vardais, kurie atitinka Jo asmenį: Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.

1615–1617, 1637 m. sinodai nustatė, kad kiekvienas superintendentas savo distrikte privalo kasmet ne tik kunigus, bet ir klausytojus vizituoti, prieš tai pranešdamas laiku bendruomenei apie savo apsilankymą, o kunigai turėjo laiku pranešti apie tai tikintiesiems.

Broliai, seserys, tikėjimo namiškiai, vėl švenčiame gražų jubiliejų – 505 metai Reformacijai! Tiesa, gal jis ne toks gražus – ne toks apvalus, ne toks ramus kaip prieš penkis metus, tačiau tai visiškai nesumažina reikšmės šio įvykio, pakeitusio pasaulį, Bažnyčią, visuomenę.