"Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi".
Eklz. 3,1

Atrodo, jog reformatų Bažnyčioje atėjo metas apgalvoti savo viziją ir misiją. Suvokti, kas mes esame, kur link einame, kur norime nueiti - ką norime pasiekti, kokiais būdais to sieksime. Jeigu įvardijame, ką norime pasiekti, tai įvardijame savo viziją. Kai nusprendžiame, kokiais būdais sieksime savo vizijos, tai įvardijame savo misiją.

Iš pradžių reikia apibrėžti, kas mes, t.y. reformatų Bažnyčia, esame. Kokioje padėtyje esame. Jeigu tiksliai tai įvardinsime, bus lengviau suvokti ir nubrėžti mūsų viziją su misija.

Tik prasidėjus 2016-siems metams, sausio 9-ją, Bažnyčioje Tikėjimo Žodis įvyko atviras visuotinis susirinkimas – Sinodas. Jame svečių teisėmis buvo pakviesti dalyvauti ir Reformatų Bažnyčios atstovai. Sveikinimo žodį ir ateities galimo bendradarbiavimo viziją išsakė Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Šiame susirinkime reformatams atstovavo ir Sinodo kuratorius Giedrius Vaitiekūnas bei Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius.

Sinodas buvo pradėtas pastorių Tarybos pirmininko Ramūno Juknos įžanginiu žodžiu, Bažnyčios šlovintojų giesmėmis, vyr. pastoriaus Gabrieliaus Lukošiaus pamokslu bei maldomis.

"Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė".
Kol 3, 9-10

Gimęs tvartelyje Dievo Sūnus nenori tavęs apakinti savo karališku spindesiu ir didingumu. Jėzus tave nori turėti kaip draugą, bet ne tarną. Jėzaus gundyme Šėtonas siūlė vadovavimą visoms karalystėms, bet Jėzus atsisakė. Dar yra patvirtinimas Šventajame Rašte, nes parašyta: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas" Jono 15,15

Laisvas žmogus pats turi nueiti skirtą kelią. Jo atsivertimas, tapimas Jėzaus draugu – tai gyvas pasikeitimo ir atsinaujinimo procesas mumyse. Dievas tik pastato kelio ženklus mūsų gyvenimo kelyje. Ženklai nurodo: „Atsargiai, čia yra aklavietė, čia posūkis, čia žaidžia vaikai, čia judėjimas draudžiamas."

Jėzus nori tų, kurie vykdytų jo valią kaip draugai, bet ne kaip tarnai. Jėzus mums siūlo savo meilę. Juk Evangelija sako: "Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda". Jono 15,13

Kalėdų šventės - ypatinga proga paprašyti Dievo, kad jis jus, jūsų santykius, jūsų šeimą ir jūsų Bažnyčią atnaujintų. Pagal Viešpaties atvaizdą.

Kun. Tomas Šernas
Generalinis superintendentas

Krikščioniškos konfesijos skirtingose tautose turi įvairiausių tradicijų, kurių laikymasis papuošia Velykų šventes. Kadangi evangelikai su abejone žvelgia į žmonių tradicijas Bažnyčioje, pakilkime aukščiau tradicijų – į dvasinį lygį. O „dvasinis" lygmuo neretai prasideda gana nuspėjamai. Dažnas bažnyčią lankantis žmogus sutiktų su nuomone, kad jis yra geresnis už kriminalinį nusikaltėlį, kad jis ir jo bendruomenė yra teisingesni už kitus. Taip pat „tradiciniai" krikščionys iš aukšto žvelgia į „netradicinius", visai nesigilindami į tikėjimo subtilybes. Kitai smerkiančiai nuomonei susidaryti dažnai užtenka vien bulvarinės, nekrikščioniškos žiniasklaidos. Bažnyčios tradiciškumą vėlgi suprantame visaip. Vienam Bažnyčia yra tik istorijos būrelio ar muziejaus priedas, antram – priedas prie pareigų universiteto katedroje, trečiam – pozityvus politinis fonas. Jiems krikščionybė yra nepavojinga ir prijaukinta graži tradicija, istorinis ir kultūrinis paveldas. Savo ruožtu, „netradiciniai" krikščionys dažnai linkę save vertinti kaip labiau teisius. Taigi Velykas švenčiame kaip mokame, kaip tikime. Visi stengiamės būti „realistais", to realizmo besisemdami iš aplinkinio politinio – socialinio pesimizmo.

Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija, reaguodama į pastaruoju metu spaudoje ir televizijoje (toliau tekste – ir žiniasklaida) paskleistą informaciją apie tariamai netinkamą šviesios atminties Natalijos Olgos Šarkūnienės ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo (toliau tekste – ir Bažnyčia) sudarytos 2011-01-06 ,,Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties" – arba Rentos sutarties vykdymą (toliau tekste – Rentos sutartis) ir apie tariamą Bažnyčios siekį pasisavinti N. O. Šarkūnienės turtą bei tariamą norą neteisėtais būdais perimti N. O. Šarkūnienės dukters A. Š. globą, pažymi, kad žiniasklaidoje paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ne tik Biržų evangelikų reformatų parapijos klebono kunigo Rimo Mikalausko garbę ir orumą, bet ir visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos reputaciją.

Apie Rentos sutarties vykdymą

Pažymėtina, kad iki 2014 metų pradžios parapijietė N. O. Šarkūnienė dėl minėtos sutarties vykdymo Bažnyčiai neturėjo jokių pastabų ar priekaištų. Nurodytos Sutarties vienas pagrindinių tikslų (be išlaikymo iki gyvos galvos) – yra išsaugoti senolės turtą po rentos gavėjos mirties jos neįgaliai ir neveiksniai dukteriai A. Š. Nors teisine prasme tuo metu galbūt buvo pasirinkti ne visai tikslūs teisiniai instrumentai šiems įsipareigojimams užtikrinti, tačiau esant gerai visų sutarties šalių valiai – dėl to niekam nekilo klausimų ar neaiškumų. Juo labiau, Sutarties vykdymui buvo pasitelkta Bažnyčios tarnautojų pagalba, kurie bendromis pastangomis nuoširdžiai rūpinosi senolės bei jos neįgalios dukters poreikiais, o po senolės mirties ir toliau rūpinasi jos neįgalia dukterimi.