Jonas Kalvinas

Jonas Kalvinas žinojo, jog tam, kad kilus Reformacijai iš naujo atrastos biblinės tiesos pasklistų po pasaulį, būtina jas pateikti suprantamai paprastiems žmonėms.

Tad 1536–1537 m. žiemą, būdamas 29 metų, Kalvinas prancūzų kalba parašė Trumpą krikščioniško tikėjimo santrauką (Brève instruction chrétienne).

1523 m. sausio 29 d. – prieš 500 metų – Ciuricho valdžios sprendimu buvo sušauktas pirmasis disputas dėl miesto konfesinės ateities. Ta proga katedros kunigas Huldrychas Cvinglis parengė „67 tezes“ – savo mokymo bei pamokslų santrauką. Jau nuo 1519 m. pradžios Cvinglis buvo perėjęs prie evangelinio pamokslavimo, o po disputo ir visas miestas nusprendė imtis pakeitimų Reformacijos dvasia; procesas buvo užbaigtas 1525 m. Taigi, pirmuoju disputu buvo pradėta institucinė Šveicarijos Reformacija, kurios pastangų vaisiai vėliau pasiekė ir Lietuvą.

Maksimas Žorželis

Įdomu, kaip Vokietijos reformatorius ir jo įpėdinis Pilypas Melanchtonas atsako savo priešininkams  anabaptistams (radikalesnės Reformacijos šalininkams, perkrikštijantiems vaikus) Mano nuostabai, reformatoriai nenorėjo sutikti, kad vaikai negali tikėti.

Jaunas prancūzų teologas Maksimas Žorželis ką tik pakrikštijo savo antrą vaiką. Kilęs iš baptistų pastorių šeimos ir perėjęs į reformatų tikėjimą, jis skyrė nemažai dėmesio ir darbo vaikų krikšto klausimui. Šis straipsnelis — vienas iš daugelio jo išdėstytų argumentų.

Baptistų ar kitų vaikų nekrikštijančių krikščionių gretose dažnai galima girdėti štai tokią kritiką: vaikų krikštijimas suteiktų vaikams netikrą viltį, kad jie esą krikščionys ir būsią išganyti.

Katech. Holger Lahayne

Šią vasarą pasirodė pirmą kartą lietuvių kalba išleistas Belgiškasis išpažinimas (1561). Kaip dažniausiai ir būdinga reformatų konfesiniams raštams, šio išpažinimo autorius Gvidas de Bresas išskirtinai plačiai pristato mokymą apie Bažnyčią. Jam paskiriami net šeši skyriai (27–32), iš kurių ilgiausias 29-asis: „Tikrosios Bažnyčios požymiai“. De Bresas įvardija tris svarbiausius: