Įvadas į Vestminsterio išpažinimą (I)
Holger Lahayne
Reformacijos laikotarpis, prasidėjęs apie 1520-uosius, trunka iki XVII a. vidurio. Po jo Europa atgimsta smarkiai pakitusi – Viduramžius išstumia Naujieji laikai. M. Liuterio ir U. Cvinglio – dviejų kunigų, tapusių reformatoriais, sužadintas judėjimas, iš pradžių tesiekęs tik tikėjimo, teologinio mokymo bei bažnytinio gyvenimo atnaujinimo, netrukus virto ir politiniu. Mat tais laikais žmonių maldingumas ir visuomeninis gyvenimas, bažnytinė bendruomenė bei politinė valdžia, krikščioniškoji ir politinė veikla buvo daug glaudžiau susijusios negu dabar.
Tad nieko keista, kad atkaklios bei ilgai trukusios grumtynės vardan tikrosios Evangelijos bei teisingos Bažnyčios peraugo į karinius susirėmimus. Pirmieji, kilę Šveicarijoje, buvo Kapelio karai (1529–1531), po jų Vokietijoje įsiplieskė Šmalkaldeno karas (1546–1547); Prancūzijai teko iškęsti itin ilgą pilietinį karą (hugenotų karai, 1562–1598); Nyderlanduose 1568 metais taip pat užvirė dešimtmečius trukusi išsilaisvinimo kova, žymėjusi reformuotųjų olandų konfliktą su katalikais ispanais.