„... angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus." Lk 2, 10-11

Darius Širvys

Mokyti to, kas visiems ir taip atrodo savaime suprantama, - nelengvas užsiėmimas. Krikščionys gerai žino, kad jų tikėjimo esmė yra meilė Dievui ir artimui - tai Viešpaties įsakymas. Tačiau dėl mūsų širdies kietumo raginimas mylėti po kiek laiko gali pasirodyti lėkštokas ar net banaliai sentimentalus. Kur kas džiugesnė žinia apie Dievo meilę mums. Juk visada  maloniau gauti negu duoti, ar ne? Ironiška ir tai, jog, kuo dažniau girdime apie meilę Dievui ir artimui, tuo labiau mūsų „atsparumas“, o gal net įtarumas, šiai tiesai didėja. Todėl Dievas, panašiai kaip už kareivių parengimą atsakingas instruktorius, imasi netradicinių mokymo būdų. Jei tai, kas sakoma, nepasiekia per ausis, pasiekia per kojas - įveikus baudos kilometrus ar per kitokias, susimąstyti skatinančias, pamokas. Pasak C. S. Lewiso nelabojo sielų priešo personažo Paraliaus („Kipšo laiškai“), žmonės yra „gyvuliai, ir visa, ką daro jų kūnai, veikia jų sielas“. Grubokai pasakyta, tačiau įžvalga taikli - asmeninė patirtis skatina įsiklausyti ir kažką keičia mūsų širdyse.

Holger Lahayne

Senojo Testamento Izraelio tautai dešimtinė buvo Dievo nustatyta ir privaloma mokėti savotiška duoklė arba mokestis. Ar ir Naujojo Testamento krikščionims privalu dešimtąją dalį atiduoti savo Bažnyčiai? Ar teisus A.W.Pinkas knygoje Dešimtinės aukojimas sakydamas, kad ir Naujajame Testamente yra „aiškus mokymas, jog Dievas reikalauja dešimtinės iš savo žmonių“? O gal tikrai rastume nemažai pliusų dešimtinės naudai, kuri, anot D.Prince’o, yra „paprastas, praktiškas ir bibliškas kelias piniginiuose reikaluose į pirmą vietą iškelti Dievą“? (God’s Plan For Your Money)

Žodis angelas yra sen. graikų kilmės - αγγελοζ arba hebrajų mal'āk , reiškia "pasiuntinys, kurjeris, reprezentantas". Vienoje svarbiausioje evangelikų reformatų išpažinimo knygoje - Antrojoje Helvetinėje konfesijoje (1566) apie angelus yra rašoma VII skyriuje:

„Visus kūrinius pranoksta angelai ir žmonės. Apie angelus Šventasis Raštas skelbia: "Vėjus tu imi savo pasiuntiniais, žaibų liepsnas savo tarnais." (Ps 104,4), taip pat: "Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?" (Žyd 1,14). O apie velnią liudija pats Viešpats Jėzus: "Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas" (Jn 8,44b).Todėl mokome, jog kai kurie angelai liko paklusnūs ir buvo paskirti ištikimai tarnauti Dievui ir žmonėms, o kiti savo valia nupuolė, buvo nutrenkti į prapultį ir tapo bet kokio gėrio bei tikinčiųjų priešais, ir t.t."
Daugiau apie angelus rekomenduojame paskaityti Holger Lahayne straipsnį „Angelai - kas jie tokie?" Šis straipsnis buvo paskalbtas Lietuvos studentų krikščionių bendrijos internetinėje svetainėje.