Karolis Reisonas (latv. Kārlis Reisons) latvių kilmės Lietuvos architektas, suprojektavęs Kauno evangelikų reformatų bažnyčią ir kitus tarpukario Lietuvos originalius pastatus.

Karolis Reisonas gimė 1894 m. balandžio 26 d. Rygos apskrities Pabažio miestelyje. Mokėsi ir baigė Rygos realinę gimnaziją, po to – Peterburgo civilinio instituto Architektūros fakultetą. Jį baigęs, 1920  m. atvyko į Lietuvą. 1922  m. tapo Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.

Tuo metu vykstant žemės reformai, labai trūko universalių projektų kaimui. Siekdamas užpildyti šią spragą, 1926 m. K. Reisonas parengė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, o po dviejų metų – „Molio statyba“. Knygelės buvo skirtos kaimiečiams, gavusiems žemės. Jose buvo pateikiami įvairaus dydžio sodybų suplanavimo, pastatų projektai, brėžiniai. Šiauliuose dirbo iki 1930 m. balandžio mėnesio, kol jam buvo pasiūlyta eiti Kauno miesto vyriausiojo inžinieriaus ir Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėjo pareigas, kurias sąžiningai vykdė iki 1938 m. 1932 m. K. Reisonas tapo Lietuvos piliečiu.

1938-1940 m. architektas K.Reisonas vertėsi privačia praktika. Pirmosios sovietų okupacijos metais su šeima išvyko į Vokietiją, bet, Lietuvą okupavus vokiečiams, vėl grįžo. 1941-1944 m. Karolis Reisonas – Panevėžio miesto inžinierius, burmistras.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tremtinių stovyklose mokytojavo gimnazijose bei dirbo kitus su techniniu išsilavinimu susijusius darbus. Praleidęs ketverius pokario metus Vokietijoje, K. Reisonas su šeima 1950 m. išvyko gyventi į Australiją. Čia jis iki senatvės dirbo architektu viešųjų darbų įstaigoje (Department of Works, Commonwealth of Australia, nuo 1973 m. – Department of Housing and Construction, toje pačioje institucijoje). Mirė K. Reisonas Adelaidėje 1981 m. liepos 17 d., sulaukęs 87 metų amžiaus.

Karolis Reisonas paliko žymų pėdsaką Lietuvos tarpukario architektūroje, buvo kūrybingas architektas ir administratorius. Dar tebegyvendamas Šiauliuose 1928 m. K. Reisonas parengė evangelikų liuteronų bažnyčios Staklių gatvėje projektą, 1933-1934 m. pagal jo projektą Pasvalyje buvo pastatyta valstybinė aukštesnioji komercijos mokykla.

1935 m. pagal jo projektą Biržuose buvo pastatytas originalus Kęstučio ir Rotušės gatvių sankryžoje kampinis namas - Žemės ūkio smulkaus kredito banko pastatas bei greta - puošnus, bokštelių padabintas gyvenamasis namas (Kęstučio 4).  

Jo kūrybinėje biografijoje pats turtingiausias buvo Kauno laikotarpis. K. Reisonas prisidėjo įgyvendinant kai kuriuos visai Lietuvai svarbius pastatų projektus: Vytauto Didžiojo kultūros ir karo muziejaus (dabar – Vytauto Didžiojo karo muziejus, architektas V. Dubeneckis), „Pienocentro“ rūmų (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Architektas kaip savivaldybės statybos skyriaus vadovas tuo laiku turėjo daugybę organizacinio darbo, tačiau daug ir projektavo visuomeninių, gyvenamųjų, sakralinių pastatų. 1937-1939 m. Karolis Reisonas suprojektavo Kaune puikios modernistinės architektūros evangelikų reformatų bažnyčią Ožeškienės gatvėje. Didingiausias K. Reisono projektuotas pastatas yra Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kauno Žaliakalnyje. Bažnyčia buvo statoma Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga kaip paminklas, įamžinantis šią sukaktį. Deja, užbaigtas tik po 80 metų. Jo suprojektuotos ir iki II pasaulinio karo beveik pastatytos Kauno reformatų bažnyčios likimas dar skaudesnis – ir atgavus Lietuvai Nepriklausomybę bažnyčioje tebešeimininkauja būsimieji policininkai...

„V.r.ž.“ inf. pagal straipsnius spaudoje