"Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė".
Kol 3, 9-10

Gimęs tvartelyje Dievo Sūnus nenori tavęs apakinti savo karališku spindesiu ir didingumu. Jėzus tave nori turėti kaip draugą, bet ne tarną. Jėzaus gundyme Šėtonas siūlė vadovavimą visoms karalystėms, bet Jėzus atsisakė. Dar yra patvirtinimas Šventajame Rašte, nes parašyta: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas" Jono 15,15

Laisvas žmogus pats turi nueiti skirtą kelią. Jo atsivertimas, tapimas Jėzaus draugu – tai gyvas pasikeitimo ir atsinaujinimo procesas mumyse. Dievas tik pastato kelio ženklus mūsų gyvenimo kelyje. Ženklai nurodo: „Atsargiai, čia yra aklavietė, čia posūkis, čia žaidžia vaikai, čia judėjimas draudžiamas."

Jėzus nori tų, kurie vykdytų jo valią kaip draugai, bet ne kaip tarnai. Jėzus mums siūlo savo meilę. Juk Evangelija sako: "Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda". Jono 15,13

Kalėdų šventės - ypatinga proga paprašyti Dievo, kad jis jus, jūsų santykius, jūsų šeimą ir jūsų Bažnyčią atnaujintų. Pagal Viešpaties atvaizdą.

Kun. Tomas Šernas
Generalinis superintendentas

Krikščioniškos konfesijos skirtingose tautose turi įvairiausių tradicijų, kurių laikymasis papuošia Velykų šventes. Kadangi evangelikai su abejone žvelgia į žmonių tradicijas Bažnyčioje, pakilkime aukščiau tradicijų – į dvasinį lygį. O „dvasinis" lygmuo neretai prasideda gana nuspėjamai. Dažnas bažnyčią lankantis žmogus sutiktų su nuomone, kad jis yra geresnis už kriminalinį nusikaltėlį, kad jis ir jo bendruomenė yra teisingesni už kitus. Taip pat „tradiciniai" krikščionys iš aukšto žvelgia į „netradicinius", visai nesigilindami į tikėjimo subtilybes. Kitai smerkiančiai nuomonei susidaryti dažnai užtenka vien bulvarinės, nekrikščioniškos žiniasklaidos. Bažnyčios tradiciškumą vėlgi suprantame visaip. Vienam Bažnyčia yra tik istorijos būrelio ar muziejaus priedas, antram – priedas prie pareigų universiteto katedroje, trečiam – pozityvus politinis fonas. Jiems krikščionybė yra nepavojinga ir prijaukinta graži tradicija, istorinis ir kultūrinis paveldas. Savo ruožtu, „netradiciniai" krikščionys dažnai linkę save vertinti kaip labiau teisius. Taigi Velykas švenčiame kaip mokame, kaip tikime. Visi stengiamės būti „realistais", to realizmo besisemdami iš aplinkinio politinio – socialinio pesimizmo.

Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija, reaguodama į pastaruoju metu spaudoje ir televizijoje (toliau tekste – ir žiniasklaida) paskleistą informaciją apie tariamai netinkamą šviesios atminties Natalijos Olgos Šarkūnienės ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo (toliau tekste – ir Bažnyčia) sudarytos 2011-01-06 ,,Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties" – arba Rentos sutarties vykdymą (toliau tekste – Rentos sutartis) ir apie tariamą Bažnyčios siekį pasisavinti N. O. Šarkūnienės turtą bei tariamą norą neteisėtais būdais perimti N. O. Šarkūnienės dukters A. Š. globą, pažymi, kad žiniasklaidoje paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ne tik Biržų evangelikų reformatų parapijos klebono kunigo Rimo Mikalausko garbę ir orumą, bet ir visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos reputaciją.

Apie Rentos sutarties vykdymą

Pažymėtina, kad iki 2014 metų pradžios parapijietė N. O. Šarkūnienė dėl minėtos sutarties vykdymo Bažnyčiai neturėjo jokių pastabų ar priekaištų. Nurodytos Sutarties vienas pagrindinių tikslų (be išlaikymo iki gyvos galvos) – yra išsaugoti senolės turtą po rentos gavėjos mirties jos neįgaliai ir neveiksniai dukteriai A. Š. Nors teisine prasme tuo metu galbūt buvo pasirinkti ne visai tikslūs teisiniai instrumentai šiems įsipareigojimams užtikrinti, tačiau esant gerai visų sutarties šalių valiai – dėl to niekam nekilo klausimų ar neaiškumų. Juo labiau, Sutarties vykdymui buvo pasitelkta Bažnyčios tarnautojų pagalba, kurie bendromis pastangomis nuoširdžiai rūpinosi senolės bei jos neįgalios dukters poreikiais, o po senolės mirties ir toliau rūpinasi jos neįgalia dukterimi.

Pirmadienis, sausio 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendruomenių vadovais.

Prezidentė su dvasininkais kalbėjosi apie tikinčiųjų bendruomenių indėlį, stiprinant visuomenės santarvę, bažnyčios iniciatyvas sprendžiant opias socialines problemas ir prisidedant prie kovos su alkoholizmu, smurtu, vykdant savižudybių ir korupcijos prevenciją.

Viktorija Liauškaitė

Spalio 25 dieną Kėdainiuose vyko seminaras-diskusija, kurioje dalyvavo daugelio Lietuvos evangelikų reformatų parapijų nariai, Tikėjimo Žodžio Bažnyčios bei kitų Bažnyčių krikščionys. Seminaro-diskusijų tikslas – susipažinti su evangelikų ugdymo istorija, dabartine padėtimi bei pasiaiškinti, kiek krikščioniškas švietimas yra svarbus evangelikams praeityje ir šiandien, kokie sunkumai iškyla. Renginio organizatorius - Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas, o šio renginio moderatorius - kunigas Rimas Mikalauskas.