Šviesa tamsoje
Šventą palaimintą naktį skelbia varpų mums aidai, kelia iš miego pasaulį tarsi Dangaus angelai !
Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė /pgl. Jn 15/
Žodis šventė asocijuojasi su linksmybe ir gera nuotaika. Tačiau ne visada esame linksmi. Kuris nors pavargęs nuo begalinių darbų ar gyvenimo sunkumų prislėgtas, kitas budi prie ligonio ar liūdi dėl artimojo mirties. Kai žvelgiame į šį mūsų gyvenimą, ne visada randame kuo pasidžiaugti. Ne visada matome prasmę švęsti, nes gyvenimas dažniausiai nėra lengvas ir paprastas. Tačiau, kai klausomės ne savo išminties ar nuotaikos, bet Dievo Žodžio, girdime žinią, kuri yra labai viltinga: Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. /Jn 1, 1-5/