Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 7,8-17: ₈ Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. ₉ Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti.

₁₀ Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats,  kad žmona nesiskirtų nuo vyro, ₁₁ o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.

Prisimename savo vadovus

Dėl tikėjimo jis ir miręs mums kalba (Hbr 11,4)

 Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios superintendentas, senjoras, kunigas Povilas Jašinskas

Prieš 40 metų, 1982-ųjų gegužės 19-ąją, į Amžinybę iškeliavo Lietuvos Ev. Reformatų Bažnyčios senjoras kun. Povilas Jašinskas (1889-1982), ilgą laiką buvęs vienintelis dvasininkas, tarnavęs Biržų, N. Radviliškio, Papilio, Švobiškio reformatams.

Balandžio 14 dienos ankstyvą rytą  išėjo Amžinybėn Kristina Šernaitė, reformatė, nepailstanti Vilniaus reformatų choro Giesmė giedotoja, parapijos namų šeimininkė. Šių metų gruodžio 11 d. būtume šventę Jos 80-ąjį gimtadienį.

Katech. Holger Lahayne

Dievas yra visa ko kūrėjas ir palaikytojas. Jis amžinas ir beribis, Jo galia ir tobulybė, gerumas ir šlovė, išmintis, teisingumas ir tiesa nesikeičia. Niekas nevyksta be Jo ir be Jo valios.

Rokas Simanavičius

Pokalbio garso įrašas:  https://soundcloud.com/xfmlt/sveciuose-tomas-sernas

„Nugyventi metai savaime nieko nereiškia. Yra tokia ortodoksiška patarlė, kuri sako, kad yra žmogiškasis ir maldos laikas.

2021 metais sukako 250 metų, kai gimė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Lietuvos vienata gen. superintendentas ir švietimo veikėjas Rapolas Daunoras (lenk. Rafał Downar, 1771-1854) – vienas labiausiai išsilavinusių to meto Lietuvos protestantų dvasininkų.

Jn 11, 25: Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas.

Tai bendri sveikinimai visiems krikščionims. Taip sveikina bažnytiniai vadovai, politikai ir net prekybos vadybininkai. Tačiau visiems mums norisi asmeninio pasveikinimo ir palaikymo. Šie mūsų norai rodo begalinį sveikatos ir gyvenimo siekį. Bet žmogus iš tikrųjų visuomet ieško ne sveikatos, o Dievo. Mūsų giluminis noras yra ne begalinė sveikata ir begalinis laikas, bet Dievas. Mes ieškome Dievo. O Jis ieško mūsų.